Hans-Ulrich Treichel. Pražuvėlis.

Hans-Ulrich Treichel. Pražuvėlis.

TREICHEL, Hans-Ulrich. Pražuvėlis [apysaka]. Iš vokiečių k. vertė Kristina Sprindžiūnaitė. Vilnius: Sofoklis, 2018. 128 p.

Nes tik dabar ėmiau suprasti, kad nemirusio brolio Arnoldo vaidmuo šeimoje buvo svarbiausias, o man liko šalutinis.

Ši trumpa autobiografinė Erzählung (neįsivaizduoju, kodėl trumputė apysaka vadinama romanu?) – apie paauglį berniuką, kuris sužino, kad jo brolis nėra miręs, kaip jam buvo visada sakoma, o tik pradingęs. Tas sakinys, viršelis ir meilė vokiečių literatūrai paskatino kuo greičiau susirasti ir perskaityti knygą.

Vakarų Vokietija, šeštasis dešimtmetis. Pražuvėlių laikas. Tikriausiai tuo metu daug šeimų buvo patyrę netekčių, kai po karo traukėsi iš Rytų į Vakarus. Jaunesniajam Arnoldo broliui nei karo, nei to bėgimo baisumų patirti neteko. Nelabai ilgisi jis ir brolio, kurį pažįsta tik iš vienos vienintelės fotografijos. Tačiau sukrėtimas ištinka tada, kai pasirodo, kad brolis ne tik kad yra gyvas, bet galbūt ir surastas. Telieka išsiaiškinti, ar tai tikrai jis, ar ne.

Jaunėlį stebina viskas – tėvų elgesys, tapatybės patvirtinimui reikalingos procedūros, ekspertizės, kojų, galvos, ausų lezgelių ir pilvo riebalų masės nustatymai, apskaičiavimai ir lyginimai su tariamai rastu Arnoldu. Rezultatų laukimas, o sulaukus jų, interpretacijos, kuo skiriasi vidutiniškai mažos, visai menkos, vidutiniškai tikėtinos ar vidutiniškai galimos giminystės tikimybės. Širdį spaudžią ne visai suprantamas mamos elgesys, o dar labiau vaikiškas pajautimas, kad jis tėvams ne toks svarbus, kaip Arnoldas. Arnoldas. Arnoldas. Arnoldas… Pražuvėlis.

Skaityti labai įdomu. Tekstas labai savotiškas, viskas pasakojama paauglio akimis, daug detalių, daug nuostabos, daug nevilties. Pabaiga kaip gero detektyvo, kuomet dar ilgai suki galvą, kaip, kas, kodėl? Kaip vos daugiau nei šimto puslapių dideliu šriftu spausdintai knygai tai net daugiau, nei puiku.

Patiko. XX a. aukso fondo serijoje buvo išleista dar viena autoriaus knyga „Tristano akordas“, bet man kol kas užteks ir Pražuvėlio.

Colum Mccann. Taip sukasi pasaulis nuostabus.

Maccann_Pasaulis nuostabusMCCANN, Colum. Taip sukasi pasaulis nuostabus [romanas]. Iš anglų k. vertė Milda Baronaitė. Vilnius: Sofoklis, 2015. 432 p.

Apačioje stebėtojai išvien įkvėpė.Staiga oras, atrodo, tapo bendras. Vyras viršuje buvo žodis, kurį jie, rodos, pažinojo, bet ankščiau nebuvo girdėję.
Ir jis žengė.

Šią minutę neatsimenu, ar esu skaičiusi knygą gražesniu pavadinimu. Taip sukasi pasaulis nuostabus. Man gražu. Labai. Pavadinimas atkreipė į knygą mano dėmesį, pavadinimas paskatino ją skaityti. Tiesa, paskatino dar  vienas dalykas – kelionė nuo vieno, tuomet dar ką tik pastatyto, bokšto dvynio stogo – ant kito. Lynu.

Bet… tą dieną ant lyno balansavo vienui vienas žmogus – betgi į jį nuo žemės žvelgė tūkstančiai. O į tuos ant žemės pažvelgė autorius. Iš šalies. Ir, tiesa, ne į tūkstančius, o į vos kelis – kunigą, besistengusį išgelbėti puolusias gatvių prostitučių sielas, motiną, sielvartaujančią dėl Vietname žuvusio sūnaus, hakerius, žaidžiančius su pirmaisiais kompiuteriais. Visi jie skirtingi, visos istorijos skirtingos. Visų jų gyvenimus autorius supynė į vieną įspūdingą pasakojimą. Kurie, visi kartu, buvo tikriausiai ne mažiau įspūdingi, nei tas žmogus, ten aukštai, ant lyno.

Patiko (iš tų knygų, kurios kelią daug jausmų: iš pradžių labai sudomina, paskui kažkiek nuvilia, paskui pamažu įtraukia ir tuomet jau gaila, kai baigiasi). Kažkiek priminė Antausį. Tiems, kam pritrūks istorijos apie akrobatą – iš kart siūlau The Walk. Man šis knygos ir filmo komplektas paliko tikrai puikų įspūdį.

 

Marina Achmedova. Šedevras.

Achmedova_Sedevras

ACHMEDOVA, Marina. Šedevras [romanas]. Iš rusų k. vertė Irena Ramoškaitė. Vilnius: Sofoklis, 2013. 400 p.

Bet aš… Aš! Nieko! Neprisimenu! Buvau uždaryta tame kambaryje už stiklo! (psl. 9)

Nauji Metai ir pirma nesėkmė… Nežinia, ar visi tie kalėdiniai stebuklai galvą susuko, ar Martinas iš savo Septynių Karalysčių paleisti nenorėjo… Man nepatiko. Ką ten nepatiko, neįstengiau perskaityti daugiau nei 30 puslapių. Ir pšššš….

Iš aprašymo tikėjausi trilerio. Mistinio. O čia? Moteriški padūsavimai. Modernūs. Kitu laiku gal ir būčiau skaičiusi. Dabar ne. Dabar dar norisi stebuklų, žiemos ir pasakų.

Nepasisekė. Tik neaišku, knygai ar man…