Astrida Lindgren. Mes varnų saloje.

LINDGREN, Astrida. Mes varnų saloje: [apysaka]. Iš švedų k. vertė Eugenija Stravinskienė. Iliustravo Iluna Vikland. Vilnius: Vyturys, 1987. 207 p.

– Jei ryto aušros sparnus turėčiau, toli pajūry gyvent norėčiau… (psl. 175).

Kad galiu tikėtis kažko nepaprasto, supratau vos perskaičiusi pirmą puslapį. Oho. Nesu įsitikinus, bet ar Varnų saloje – nėra pati gražiausia Astrid Lindgren knyga? Ne? Tada ji be abejonės gražiausia mano skaityta knyga. Bent jau šiais metais.

Man buvo gražu. Vien ko vertas mažasis Pelia. O dar tėtis Melkeris. Tjorvernė. Malina. Tobula. Mama, kodėl neperskaitei man tos knygos vaikystėje? Kodėl neperskaičiau pati? Tikrai pranoksta visus kalbančius triušius ir princus. Man tikrai. Nes kur tikrasis gyvenimo grožis, jei ne realybėje? Tiesa, romantikos yra. Užburtų princų, dienoraščių ir padūsavimų birželio naktim. Bet dėl to tik dar gražiau.

Sakyčiau, knyga labai universali. Mažiesiems be abejonės patiks Pelia, Tjorvenė, Styna. Didesniems – paslaptingasis ketvertukas ir jų slaptos trobelės. Dar didesniems – Malina, dienoraštis ir meilė. O patiems didžiausiems patiks viskas: vaikų išmintis, Malinos dienoraščiai, tėtis Melkeris, Dailidės sodyba, valčių pašiūrės, kalbančios varnos, nerk į geldą, garlaivių prieplauka… net pernelyg vaikiška pabaiga patiks. Beje, dar Bocmanas. Jis patiks visiems.

– Taigi, mano bičiuliai, – kalbėjo Melkeris, – lygiai taip, kaip aš visada sakau – kiekviena diena tartum visas gyvenimas!
– Ir dar koks gyvenimas, – pridūrė Pelia. (psl. 88)

Gražių dienų. Ir gražių knygų!

Astrida Lindgren. Ronja plėšiko duktė.

LINDGREN, Astrida. Ronja plėšiko duktė: [apysaka]. Iš švedų k. vertė Eugenija Stravinskienė. Iliustravo Iluna Vikland. Vilnius: Vaga, 1985. 167 p.

– Mes niekada negalėsim susitikinėti kitaip, tik slapčiomis, – liūdnai pasakė ji, ir Birkas pritarė (psl. 67).

Ronja, plėšiko Matiso duktė leidžia nerūpestingas dienas tėvo pilyje ir šalia esančioje girioje. Pikti nykštukai gauruočiai, pavojingos skraidūnės ir mažiukai striukumbukai – jos kasdienybė. Tačiau vieną dieną sutiktas berniukas viską pakeis.  Jis – Matiso pikčiausio priešo sūnus.

Ko ne Romeo ir Džiuljetos versija vaikams? Graži ir šviesi. Tokia, kad perskaityti vieną kartą neužteko. Reikėjo keturių. Įvairiausius sunkumus įveikusių narsių vaikų istorija buvo to verta. Nesvarbu, kad dabar daug kas atrodo kitaip. Vis tiek kiekvienas skyrius, o ypač iliustracijos, primena vaikišką įsitikinimą, kad draugystės būna tik ištikimos, o visi žmonės – tik nuoširdūs ir geri. Net ir plėšikai.

– Kaip tu manai, kas jam yra?
– Senatvė, – atsakė Luvisa.
Matisas persigandęs pasižiūrėjo į ją.
– Bet nuo jos galgi nemirs? (psl. 163).

Niekas nesikeičia. Vaikystėje skaitytų knygų įspūdžiai lieka visam gyvenimui.

Astrid Lindgren. Rasmusas klajūnas.

LINDGREN, Astrid. Rasmusas klajūnas: [apysaka]. Iš švedų k. vertė Eugenija Stravinskienė. Vilnius: Alma littera, 2004. 207 p.

– Man taip smagu kojoms, – pasakė jis žiūrėdamas, kaip pro tarpupirščius sunkiasi purvas. – Ir man visam smagu. (psl. 195).

Dar viena, bet jau daug linksmesnė knyga iš vaikų skyriaus. Lindgren niekada nebuvo mano skaitomiausia autorė. Esu skaičiusi vieną vienintelę jos knygą „Ronja – plėšiko duktė“, kuri buvo ir yra visų vaikiškų knygų topų topas.

Bet ši irgi nebloga. Apie namų ilgesį. Lygių ir garbanotų plaukų svarbą. Turtus ir laisvę. Apie draugystę.

– Dievuliuk brangus, kaip žalia ir gražu šiuo metu laiku! Nieko nuostabaus, kad norisi išeiti ir keliauti.

Rasmusas linksmai šokinėjo šalia jo.
– Ir viskas mūsų. Visi beržai mūsų ir ežeras mūsų, ir pieva mūsų, ir visi upeliai, ir kelias mūsų, ir balos mūsų.
– Balos tavo, – sutiko Oskaras. – Man užteks ir vienos, bet ir tą galiu atiduoti, jeigu reikia. (psl. 197).

Daug nieko ir neparašysi: gražu ir nuoširdu, primena vaikystę. Pabaigoje gražiai ir paprastai paaiškinta, kad ne daiktuose ir turtuose laimė (labai daug kam pravartu būtų prisiminti). Privaloma visiems vaikams, o profilaktiškai ir suaugusiems.

Už šią knygą A. Lindgren 1958 m. suteikta Hanso Kristiano Anderseno premija.