Citatos [35]

Hermann Hesse. Demianas.

Nedažnas šiandien žino, kas yra žmogus (psl. 8).

Mes galime vienas kitą suprasti, tačiau paaiškinti pajėgiame tik save (psl. 9).

Ak, šiandien aš žinau: nieko pasaulyje žmogus taip nesibodi, kaip eiti keliu, vedančiu į save patį! (psl. 61).

Daugelis mirtį ir atgimimą, kuris tampa mūsų likimu, patiria tik šį vienintelį kartą, – kai dūlėja ir palengva suyra vaikystė, kai viska, kas buvo miela, skuba mus palikti, ir staiga pajuntame savo vienatvę ir pragaištingą kosmoso šaltį. (psl. 64).

Nėra ko lygintis su kitais: jeigu gamta jus padarė šikšnosparniu, nenorėkite būti povu. Kartais jūs tariatės esąs keistas, kremtatės, jog einate kitu keliu nei daugelis. Nuo to turite atprasti. Žvelkite į ugnį, žvelkite į debesis, ir kai tik ateis nuojauta ir jūsų sieloje prabils balsai, atsiduokite jiems, neklausinėdamas, ar tai leista, ar tai patinka ponui mokytojui, ponui tėčiui ar dar kokiam ten viešpačiui! (psl. 142).

Tikras kiekvieno žmogaus pašaukimas – vienas: ateiti į save. Ar baigs jis savo amžių poetu ar bepročių, pranašu ar nusikaltėliu – ne jo tai reikalas, ir galų gale tai neturi reikšmės. Svarbu rasti savo likimą, ne bet kokį, o savo, ir ryžtingai išgyventi jį savyje visą ir iki galo. Visa kita – netikra, visa kita – bandymas šito išvengti, bailus grįžimas prie minios idealų, prisitaikymas ir savų gelmių baimė. (psl. 165).

Reklama

Hermann Hesse. Demianas.

Hesse DemianasHESSE, Hermann. Demianas. Emilio Sinklerio jaunystės istorija. Iš vokiečių k. vertė Zigmantas Ardickas. Kaunas: Trigrama, 2014. 216 p.

Nedažnas šiandien žino, kas yra žmogus (psl. 8).

Dar viena Hesse knyga, visai kitokia, nei ligi šiol skaitytos. Pasaulis pamažu eina iš proto, artėja karas, vaikas pamažu tampa vyru, asmuo – asmenybe…. Ir tai per tokius atradimus, praradimus, nuopolius… Kaip ir būdinga Hesse, netrūksta įspūdingų įžvalgų. 

Man patinka Hesse gerbėjų pasisakymai. Tiek stiprių jausmų ir emocijų! Įspūdingi ir emocionalūs, garbinantys savo mylimą asmenybę, mėgstamas knygas. Suprantu juos. Va ir perskaičius šitą knygą tikrai kyla visokių jausmų, minčių ir emocijų.

… apie žmones, apie gyvenimą, apie gimimą ir mirtį, apie tikslus, apie likimą, apie kitokius, apie keistuolius, apie minią, apie visuomenę, apie taisykles, dar kartą apie žmones, ir apie asmenybes, apie… Dar būtų gerai, kad Demianą paskaitytų ir tėvai, kurie nelabai supranta savo keistuolius paauglius…

Sakoma, kad Hesse knygos labiausiai tinkamos jaunimui, kad jas reikia skaityti jaunystėje. Bet ar gali būti per senas, kad bent pabandytum sužinoti, kas tai yra žmogus?

Ačiū leidyklai „Trigrama“ kad dovanoja man ne tik naujų knygų, bet ir naujų potyrių.

Hermann Hesse. Kelionė į Rytų šalį.

Hesse KelioneHESSE, Hermann. Kelionė į Rytų šalį. Iš vokiečių k. vertė Silvestras Gaižiūnas. Kaunas: Trigrama, 2014. 108 p.

„Kurgi mes einam? Visados namo.“ (psl. 15).

Šiek tiek pakeliavau su Hesse.

Sudėtingo likimo autoriaus dar sudėtingesnė knyga. Žinoti, kad toks rašytojas yra ir kad jis parašė „Sidhartą“ ar „Stepių vilką“ man neužteko. Dar reikėjo išmanyti ir apie jo gyvenimą ir kūrybą, apie laikmetį ir žmones… O aš išmaniau ne ką. Beliko skaityti ir interpretuoti viską savaip.

Alegorijos, alegorijos.. užuominos… dar nuorodos į savo pačio gyvenimą, sutiktus žmones ir įvykius. Sunku aprašyti įspūdžius, nes jie tokie padriki… Patiko? Nepatiko? Nežinau… Bet tikrai žinau, kad jei privalėčiau pasilikti tik vieną knygą, šiuo metu griebčiau Hesse. Užtektų ilgam…

Ir kaip visada reikia pripažinti, kad rašytojo pastebėjimai tikrai tinka daugumai. Gal dėl to jo knygos taip tinka paauglystėje ar šiaip, kada sieloj pradeda jauktis.

„Jūs taip susisielojęs ir taip skubate, – pasakė jis raminamai. – Tai nepuošia. Tik iškreipia veidą ir sukelia ligas. Verčiau mudu eikime lėtai, visai lėtai, tatai geriausiai ramina. O dar keli lietaus lašai – nuostabu, tiesa?“ (psl. 62).

Pakeliaukim….

Hermann Hesse. Sidharta.

Hesse_SidhartaHESSE, Hermann. Sidharta  [indiška poema]. Iš vokiečių k. vertė Zigmantas Ardickas. Kaunas: Trigrama, 2000. 160 p.

…visų svarbiausias dalykas, o Govinda, man rodos, yra meilė (psl. 152).

O štai ši visai kitokia knyga. Akys ilsisi, o protas dirba: perskaičius vos porą puslapių užplūsta tiek emocijų, kad nori nenori turi padaryti pertrauką, ir dar kartą pergalvoti tai, ką ką tik skaitei.

Knygos apie gyvenimo prasmę visada yra liaupsinamos, bet vis tiek nesitikėjau, kad ši maža knygutė iš tikrųjų yra tokia galinga. Koks gražus, meniškas ir poetiškas yra šis neilgas tekstas. Kokį palieka stiprų įspūdį, skatina pamąstyti apie gyvenimą, labiau pasidomėti Rytais, rašytoju ir jo kūryba.

O kokia graži ir ji pati: nedidelio formato, gražiai išleista knyga taip ir liepia nenukišti jos kur nors į lentyną tarp kitų knygų, o visada turėti kažkur šalia.

Ilgą laiką maniau, kad Hesse labiausiai tinka jaunimui: kai paauglystės kvailiojimai šiek tiek aprimsta, ir protas pradeda dirbti labiau. Kelios kažkada perskaitytos knygos įspūdžio nepadarė, tad su Hesse jau buvo beveik atsisveikinusi. Iki šiol. Iki Sidhartos.

Graži knyga, nors galutinių atsakymų joje ir nebus. Rekomenduoju ją mąstantiems. Paskaitykite.