
COETZEE, J. M. Fo [romanas]. Iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė. Vilnius: Sofoklis, 2022. 158 p.
Atsidėję Laisvės, Garbės ir Palaimos paieškoms, visą gyvenimą slydinėsime, kliuvinėsime ir vis ieškosime, tik veltui. Tie žodžiai neturi namų, jie kaip klajojančios danguje planetos, ir nieko čia nepadarysi.
Pirmas sakinys: Pagaliau nebepajėgiau toliau irtis.
Instagrame savo įspūdį apie knygą įvertinu žvaigždutėmis. Šiaip, kad įdomiau būtų. Bet kaip keista kažkokiomis tai žvaigždutėmis vertinti jau ir taip įvertinto rašytojo romaną. Nobelis. 2 x Bookeris. Ką čia bepridėsi…
O pridėti galima tik savo emocijas. Fo…. Fo… Su Barbarais viskas buvo paprasčiau. O čia… Taikliai parašyta – intelektualus galvosūkis literatūros gurmanams. Nesu ypatinga gurmanė – bet bėgti nuo knygos tikrai neketinu, iššūkį priimu. O ir tema labai intriguojanti.
Istorija trumputė: moteris patenka į negyvenamą salą, kuri, pasirodo, yra gyvenama, nes ten jau gyvena Kruzas ir Penktadienis. Valio! Bet čia dar ne pabaiga. O tolimesniam siužeto posūkiui nebuvau pasiruošusi, namų darbų nepadariau, atsiliepimų nepaskaičiau. Mintys keičia viena kitą, gal čia taip, gal čia dėl to, o gal tas reiškia aną? Penktadienis negali kalbėti, jam kažkada kažkas nupjovė liežuvį. Suzanai sunku su juo susikalbėti, jis gi nemoka rašyti, negali papasakoti savo istorijos. Bandymų būta įvairių: tyla, muzika, žodžiai, pats kalbos garsas…. Paskui mama ir dingusi dukra. Kas jai nutiko? Kas nutiko Bahijoje? Išvis, ar tie pasakojimai tikri, ar tik fantazija? Klausimų ir palyginimų tikrai daug… Nuo ko tą galvosūkį pradėti spręsti?
Fo… Fo.. Defoe.. Irgi panašiai skamba. Trumpa knyga, o visko tiek daug! Labai įtraukė, labai įdomu skaityt, vos porą vakarų, ir viskas, bet tikrai liko neatsakytų klausimų. Tenka prisipažinti, sumanymą ne visai supratau. Bet intriga įžiebta – einu paieškoti kokios nors tikros recenzijos su visais atsakymais. Nors įtariu, kad atsakymus kiekvienas skaitytojas turi atrasti pats. Tokia jau ta intelektuali gurmaniška literatūra. Sėkmės ieškant.