Dmitry Glukhovski. FUTU.RE

GLUKHOVSKY, Dmitry. FUTU.RE. Ateitis. [romanas]. Iš rusų k. vertė Mikas Trečiokas. Vilnius: Novelita, 2014. 512 p.

Kodėl metei mane, kodėl taip lengvai metei? Aš nepaklusau Šrejeriui, spjoviau į įsakymus, nusišlapinau ant mūsų šventojo Kodekso, nesugebėjau tavęs nužudyti, slėpiau tave savo namuose, pamečiau galvą, mačiau tave visuose savo sapnuose, nedulkinau tavęs, kai buvai apkvaitusi ir siūleisi man, nes norėjau ne išdulkinti, o mylėtis su tavimi, nepaisydamas visų draudimų mačiausi su tavimi antrą ir trečią kartą, svajojau gyventi su tavimi – įsisvajojau – galvodamas, kaip mane už tai kastruos ir gyvą įmes į šiukšlių smulkintuvą! Kaip galėjai mane čia palikti vieną? Aš juk be tavęs negaliu gyventi! Girdi!

Na kur girdėta, kad distopiniame romane būtų tiek ašarų! Dėl meilės. Nors, gal ir gerai, kad dėl meilės – visos kitos priežastys, galėjusios palaužti Nemirtingąjį, būtų nepateisinamos.

Jei nemaišau – FUTU.RE yra kūrybos internete rezultatas. Pradėtas publikuoti internete, sulaukęs skaitytojų palaikymo, laisvai prieinamas, o, galų gale ir išleistas standartiniu knygos pavidalu. O gal ir ne, gal tai buvo Metro. Bet kuriuo atveju ji turi ne tik savo skaitytoją, bet ir savo svetainę.

Trečioji šio autoriaus istorija iškrapšto žmoniją iš požeminio Metro į žemės paviršių. Tiksliau į keliasdešimt ar daugiau kilometrų į dangų besistiebiančius dangoraižius. Mat 25 amžiuje tos žemės ne kas ir belikę, vis gausėjančiai žmonių populiacijai jau nebeužtenka vietos. Kadangi amžino gyvenimo eliksyras jau seniai atrastas, belieka imtis radikalių priemonių: visiškai apriboti gimstamumą. Kaip visada tokiais atvejais atsiras maištininkų, kuriuos tenka kontroliuoti Nemirtingiesiems. Janas Nachtigalis Du Tė – vienas iš jų.

Distopinis romanas apie ateities Europą. Pakankamai įtraukiantis ir įdomus, 500 puslapių neprailgo, nebent tik tie momentai, kai Nemirtingasis Septyni Šimtai Septynioliktas verkšlena dėl nenusisekusios meilės. Kas tai (ir dar kelioliką kitų savigraužos epizodų) ištvers, turės gana neblogą distopinį skaitinį.

Google sako, kad autorius yra parašęs ir daugiau knygų. Skaityčiau.

Dmitry Glukhovsky. Metro 2034.

GLUKHOVSKY, Dmitry. Metro 2034. [romanas]. Iš rusų k. vertė Viktoras Žostautas, Mikas Trečiokas. Vilnius: Novelita, 2014. 284 p.

O iš tiesų – kas daro žmogų žmogumi? (psl. 199).

Metas fantastikai. Po Šachtos net klausimas nekilo, ką skaityti toliau. Žinoma, rusiškąją postapokalipsės versiją. Tik nebe šachtoje, o Maskvos metro.

Iš tiesų, tai tęsinys. Gaila, kad apie pirmąją dalį ne kažink ką ir bepamenu (taip, ji man patiko, tą atsimenu gerai). Dar puikiai prisimenu ir Artiomo kelionę, nežinomybę, ką gi jis atras kitoje stotyje, su kokiais žmonėms, ar nežmonėmis, su kokia santvarka susidurs.

O antroje dalyje autorius įsijautė. Galbūt paskatintas pirmosios populiarumo, ėmėsi reikalo iš esmės. Artiomas, bent jau pradžioje, kažkur prapuolė, o vietoj jo atsirado Homeras. Va jis man tai patiko. Ir vardas čia ne šiaip sau. Ir dar daug kas toje knygoje – ne šiaip sau. Tegul joje esantys paveiksliukai jūsų neapgauna…

Iš tikrųjų, ne itin stengiausi perkąsti autoriaus mintis.  Nežinau, ar jo ir manosios – sutapo. Tiesiog mėgavausi tais Homero pastebėjimais, jaunųjų meile, neypatingai intensyviu veiksmu. Man patiko kiek kitaip pasukta istorija, patiko, kad yra laiko pamąstyti, nes kur gi tu žmogau tame metro pabėgsi.

Kažin, tęsinys bus?

Dmitry Glukhovsky. Metro 2033.

GLUKHOVSKY, Dmitry. Metro 2033. [romanas]. Iš rusų k. vertė Viktoras Žostautas. Vilnius: Didlaukiai, 2011. 447 p.

Išgyventi. (psl. 15).

Pasaulis sunaikintas. Gyvenimas persikėlė į… metro.

Fantastiniame, postapokaliptinės tematikos rusų autoriaus betseleryje daliai išsigelbėjusių žmonių nuo radiacijos ir kitų atominio karo siaubų pavyksta išsigelbėti metro. Bet ir čia – visas pasaulis. Kiekviena stotis – kaip skirtingos valstybės. Įvairiausių tautybių. Įvairiausių valdymo formų. Įvairiausių tikėjimų.

Artiomas gimė dar paviršiuje, bet beveik visą sąmoningą gyvenimą praleido po žeme. Būtent su juo teks paklaidžioti beveik po visą metro. Netgi pabūti paviršiuje. Pasikamuoti mąstant, kas laukia žmonijos ateityje?

Gal „Metro 2033“ ir neprilygsta garsiajam ir įspūdingajam „Keliui“. Skeptikai netgi gali drąsiai kabinėtis prie prasto vertimo ar gausybės gramatinių klaidų. Bet kiekvienam tokios ar panašios tematikos gerbėjui tai tikrai geras skaitinys. Ir, netgi, su visai prasminga pabaiga.

Lauksiu tęsinio.