Suzanne Collins. Liepsnojantis įtūžis.

Collins_LiepsnojantisCOLLINS, Suzanne. Liepsnojantis įtūžis. [romanas]. Iš anglų k. vertė Simona Kaziukonytė. Vilnius: Alma littera, 2011. 376 p.

– Aš tapsiu strazdu giesmininku! (psl. 36).

Po patikusių pirmųjų dviejų dalių, pagaliau atėjo eilė ir trečiajai. Kažin, ar Ką skaityti? tinklaraštis dar kada skaitys šiuolaikinę paauglių literatūrą. Tačiau šis, iš pažiūros popsinis, reklamomis išpopuliarintas romanas tikrai pranoko lūkesčius.

Trečioji dalis, išlaikydama jaunai skaitytojų auditorijai skirtą stilių, toliau pasakoja pagrindinės herojės Ketnės kovos istoriją.  Ar jos kova kada nors baigsis? Tuo labiau, kad Ketnė vis daugiau ima painiotis į politiką, artimiausi žmonės, rodos, vienas po kito ją palieka, o tarp bendražygių atsiranda išdavikų…

Trilogija labai amerikietiška. Ne tiktai siužetu, kuriame vaizduojama ateities Amerikos vizija, bet ir dabartimi. Dabarties realybės šou, kada keletą kokioje nors patalpoje uždarytų jaunuolių, verčiamų kvailai elgtis, stebi pramogų ištroškusi tūkstantinė žiūrovų auditorija. Dabarties žudynėmis mokyklose. Dabarties karais ir karo misijomis, kurių tikslo jau ne kiekvienas ir besuvokia. Dabarties politinėmis intrigomis. Ne veltui trečioje dalyje rašoma apie užvaldytuosius, žmonių kankinimo būdą, kai pakeičiami visi jų prisiminimai. Ne veltui trečiojoje dalyje autorė kelia daug sudėtingesnes problemas, kartais gal net dar nelabai suvokiamas knygos skaitytojų auditorijai. Nors, kas žino?

Bet visuomenės nuomonė greitai kinta. Esame nepastovūs, kvaili, trumpą atmintį turintys padarai, puikiai mokantys griauti. Nors kas žino? (psl. 359).

Visiems skeptikams, bambėjusiems apie beprasmius vaikų žudynių baisumus ir dirbtinį knygos populiarumą – kartais knygą tesupranti tada, kai ją perskaitai…

Reklama

Suzanne Collins. Pavojinga meilė.

Collins_pavojinga meileCOLLINS, Suzanne. Pavojinga meilė. [romanas]. Iš anglų k. vertė Simona Kaziukonytė. Vilnius: Alma littera, 2010. 352 p.

Aš grįžtu į areną (psl. 161).

Pirmąją dalį vejasi antroji. Tikriausiai populiariausia knyga knygų tinklaraščiuose. Tad sunku ką nors ir bepridurti. Gal būt tai, kad knyga mane nustebino. Netikėjau taip įklimpti į kažkokią jaunimo trilogiją.

Antroje dalyje, kaip ir pirmoje šalia nelabai vykusių meilių, visa kita buvo tikrai gerai ir įdomu: strazdai giesmininkai, sukilimai, vos ne kiekviename skyriuje šis bei tas netikėto. Iš tikrųjų, knygą sunku padėti į šalį.

Tačiau tenka. Knyga baigiasi labai netikėtai, atrodo, kad tiesiog pritrūko lapų. Nors ir kaip įsisiautėję įvykiai, jie staiga nutrūksta. Tenka susitaikyti su tuo, kad pabaigą perskaitysiu tik trečiojoje dalyje. Gerai, kad bent jau nereikia laukti, kol išleis…

Ką gi, laukiu nesulaukiu trečiosios dalies!

Suzanne Collins. Bado žaidynės.

Suzanne Collins_Bado zaidynesCOLLINS, Suzanne. Bado žaidynės. [romanas]. Iš anglų k. vertė Ina Jakaitė. Vilnius: Alma littera, 2010. 351 p.

– Ponios ir ponai, septyniasdešimt ketvirtosios Mirties žaidynės prasideda! (psl. 151).

Vietoj to, kad skaityčiau kruopščiai pasirinktas Knygų iššūkio knygas, stačia galva įpuoliau į paauglišką literatūrą. Ir panašu, kad papuoliau rimtai, nors čia poapokaliptinio romano tėra tik užuomazga (veiksmas vyksta ateityje, ant kadaise buvusių Šiaurės Amerikos valstijų griuvėsių), o herojų meilės tema tėra beveik visiškos sapalionės. Papuoliau rimtai todėl, kad romano siužetas – nepaprastas, veiksmo daug ir įtraukiančio, tad tikrąją to žodžio prasme, sunku padėti knygą į šalį.

Net keista, kad tokia iš pažiūros žiauri knyga apie vaikų žudynes gali taip įtraukti, kaip seniai beįtraukė jokia kita knyga.

Pasirodo, gali. Autorei knygos idėja kilo vieną vakarą, junginėjant televizoriaus kanalus, rodančius realybės šou ir laidą apie karą Irake. Realybės šou, vykstantys visame pasaulyje, ne ką skiriasi nuo Bado žaidynių Šou, tik kol kas vyksta be matomų kraujo praliejimų, nors nematomų praliejimų būna pakankamai. Žiaurumai, aprašyti knygoje, yra žiaurūs tik tol, kol tikime, kad vaikai mūsų nuostabiame pasaulyje vieni kitų nežudo. Knyga fantastinė, o gal galėtų būti ir alegorinė, nors neprilygsta S. Kingo alegoriniam romanui „Maratonas“. Visiems šios trilogijos gerbėjams vertėtų šį romaną paskaityti palyginimui, nes Suzanne Collins – didelė S. Kingo gerbėja, tad ir jos kūryboje jaučiama šio autoriaus įtaka.

Na o aš jau rezervavau antrąją trilogijos knygą „Pavojinga meilė“.