Selma Lagerlef. Liovenšioldų žiedas. Šarlota Liovenšiold. Ana Sverd

Lagerlef Liovensioldai

LAGERLEF, Selma. Liovenšioldų žiedas. Šarlota Liovenšiold. Ana Sverd [trilogija]. Iš švedų k. vertė Eugenija Stravinskienė. Vilnius: Vaga, 1975. 464 p.

Tačiau užvis labiausiai prie židinio klestėjo visokie pasakojimai apie įvairius žygdarbius ir nuotykius. Šitos poringės džiugino tiek seną, tiek jauną, o jos niekada nesibaigdavo. Nes žygdarbių ir nuotykių, ačiū dievui, visada buvo pakankamai šiame pasaulyje (psl. 33).

O ši autorė su savo knygomis tikrai galėtų taikyti į visokius ten šimtmečio knygų ar autorių sąrašus. Gražu, gražu, gražu. Miela ir gera skaityti. Kaip rašoma knygos pabaigoje, autorei ir jos kūrybai didelę įtaką turėjo vaikystėje girdėtos legendos ir padavimai. Gal ir knygos todėl atrodo tarsi pasakos. Kai sunku suprasti, kur čia tikrovė, o kur pramanas.

Ši trilogija yra paskutinis autorės kūrinys. Nors istorija apima daugiau nei šimtmetį, veikėjai kažkaip vienas su kitu susiję, jie patys ar jų artimieji priklauso kadaise garsiai Liovenšioldų giminei. O joje buvo visokių: ir nuoširdžių, ir sąžiningų, ir atvirų, ir gobšuolių, ir veidmainių, ir fanatikų… Visko. Na ir nepaskutinėje vietoje meilė, žinoma. Kartais juokinga, kartais graudi, kartais pernelyg karšta…O kaip aistros ir nuotykiai jau ima rimti, žiūrėk, vėl autorė pradeda naują istoriją…

Vienu žodžiu, skaityti smagu, malonu ir tikrai neprailgsta.

Reklama

Selma Lagerliof. Liljekrūnos namai.

Lagerliot_Liljekrūnos namaiLAGERLIOF, Selma. Liljekrūnos namai. [romanas]. Iš švedų k. vertė Eugenija Straviskienė. Vilnius: Lietus, 1993. 175 p.

Kur rasi tokią ramybę ir užuobėgą kaip senoje kaimo pirkioje? Maja Lisa būtų pasakiusi, jog čia esi arčiau žemės negu kur kitur, kad gyveni ant tvirtesnio pamato ir negresia jokie sukrėtimai. (psl. 105).

Lagerlef, Lagerliof, Lagerlöf. Kaip tik nebuvo ši švedų autorė vadinama. Bet jos knygos visos tokios pat puikios, nesvarbu, kokia pavardė išspausdinta viršelyje.

Po „Sakmė apie Gestą Berlingą“, ši gerokai vaikiškesnė. Bet išlikęs toks pat legendas ar padavimus primenantis pasakojimo stilius. Ir, nors knygos veikėjai ir gyvena kaimo pirkiose, sukrėtimų knygoje neišvengta.

Pastoriaus duktė Maja Lisa ir jai patarnaujanti pusmergėlė patiria pačių įvairiausių nuotykių ir išgyvenimų. Linksmų ir liudnesnių. Netgi visai liūdnų. Pastoriaus duktė kenčia netgi labiau, nei jai padedanti pusmergėlė. Bet vis tiek, nugalėjusi visas kliūtis, randa savo laimę.

Paprasta, elementaru, vaikiška. Bet gera paskaityti.

Selma Lagerlef. Sakmė apie Gestą Berlingą.

lagerlef_sakmeLAGERLEF, Selma. Sakmė apie Gestą Berliną. [pasakojimai]. Iš švedų k. vertė Rimutė Rimantienė. Vilnius: Vaga, 1982. 349 p.

Čia dabar aplink mus ištisus metus skraidė fantazijos bitės, bet kaip jos sutilps į tikrovės avilius, tai jau tikrai jų dalykas. (psl 342).

5-oji iš knygų iššūkio.

Gerai, kad ne visi žmonės gali būti pastoriais. Dar geriau, kaip vienas nenusisekęs pastorius, kažkada senovės Švedijoje laimingo atsitiktinumo dėka tapo Ekebiu kavalieriumi. Ir istorija prasidėjo.

Būna, kad knyga nepateisina lūkesčių. Arba atvirkščiai – užburia net tada, kai nieko pernelyg iš jos nesitiki. Tokia pasitaikė ir ši – magiška švedų krašto sakmė. Nežinau, ar esu ką nors panašaus skaičiusi. Tikriausiai. Skaitydama vis prisimindavau lietuviškąjį romaną Sauliaus Šaltenio romaną „Kalės vaikai“.  Abiejuose tiek daug fantazijos ir išmonės. Tiek daug įvairiausių veikėjų. Tiek daug įvairiausių minčių apie gyvenimą, meilę ir mirtį.  Sauliaus Šaltenio romanas artimesnis ir labiau suprantamas, nes juk jis apie mus pačius. Selmos Lagerlef sakmė apie kitą kraštą, kitus papročius, bet labai vaizdinga ir graži. Tikrai nesinorėjo, kad knyga pasibaigtų.

Selma Lagerlef, viena garsiausių Švedijos rašytojų, Nobelio premijos (1909 m.) laureatė,  pirmajame, prie geriausių kūrinių priskiriamame romane norėjo įamžinti gimtojo krašto grožį, jo žmones ir padavimus. Todėl taip įdomu skaityti, kiekvienas veikėjas unikalus ir įsimintinas, pasakojimas primena legendą, o kai kurie veikėjai – pasakų herojus. Skaitydama net nepagalvojau, tikra tai, ar išgalvota, nes juk gyvenimas ir taip spalvingas, o ypatingai tada, kai apie jį pasakoja tokia talentinga rašytoja.

Yra keletas knygų, kurias kada nors skaitysiu dar kartą. Ir galbūt dar. Selmos Lagerlef „Sakmė apie Gestą Berlingą“ – jau šiame sąraše. Neskaičiusiems – atidėkite visas knygas į šalį ir perskaitykite šią. Ekebiu kavalierių gyvenimas ir nuotykiai tikrai to verti.

Selma Lagerlöf. Portugalijos karalius.

LAGERLÖF, Selma. Portugalijos karalius. [romanas]. Iš vokiečių k. vertė Liucina Starevičiūtė. Kaunas: Šviesa, 2006. 204 p.

Mums nereikėjo pinigų, būtume džiaugęsi gavę laišką (psl. 172).

Šiek tiek vaikiška knyga apie tėvų ir vaikų santykius.

Bet neapsigaukite.

Nes po džiaugsmingos vaikiškos pradžios, gražių ir šviesių emocijų, vėliau užplūsta toks tikrai nebevaikiškas skausmas ir gėla…

Nes negali neišgyventi kartu su Janu iš Skruliukos, negali nelaukti kartu su juo grįžtant  mažosios mergaitės, pavadintos pačios Saulės vardu…

Ar tai dėl to, kad knygos autorė – garsiausia Švedijos rašytoja, Nobelio premijos laureatė?

Galbūt.

Galbūt dėl to ir ši knyga tokia – didžiulis įspūdis, kurį suteikia laiko patikrinta literatūra.