LAGERLEF, Selma. Liovenšioldų žiedas. Šarlota Liovenšiold. Ana Sverd [trilogija]. Iš švedų k. vertė Eugenija Stravinskienė. Vilnius: Vaga, 1975. 464 p.
Tačiau užvis labiausiai prie židinio klestėjo visokie pasakojimai apie įvairius žygdarbius ir nuotykius. Šitos poringės džiugino tiek seną, tiek jauną, o jos niekada nesibaigdavo. Nes žygdarbių ir nuotykių, ačiū dievui, visada buvo pakankamai šiame pasaulyje (psl. 33).
O ši autorė su savo knygomis tikrai galėtų taikyti į visokius ten šimtmečio knygų ar autorių sąrašus. Gražu, gražu, gražu. Miela ir gera skaityti. Kaip rašoma knygos pabaigoje, autorei ir jos kūrybai didelę įtaką turėjo vaikystėje girdėtos legendos ir padavimai. Gal ir knygos todėl atrodo tarsi pasakos. Kai sunku suprasti, kur čia tikrovė, o kur pramanas.
Ši trilogija yra paskutinis autorės kūrinys. Nors istorija apima daugiau nei šimtmetį, veikėjai kažkaip vienas su kitu susiję, jie patys ar jų artimieji priklauso kadaise garsiai Liovenšioldų giminei. O joje buvo visokių: ir nuoširdžių, ir sąžiningų, ir atvirų, ir gobšuolių, ir veidmainių, ir fanatikų… Visko. Na ir nepaskutinėje vietoje meilė, žinoma. Kartais juokinga, kartais graudi, kartais pernelyg karšta…O kaip aistros ir nuotykiai jau ima rimti, žiūrėk, vėl autorė pradeda naują istoriją…
Vienu žodžiu, skaityti smagu, malonu ir tikrai neprailgsta.