Guillaume Musso. Dabarties akimirka.

Guillaume Musso. Dabarties akimirka.

MUSSO, Guillaume. Dabarties akimirka [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2016. 288 p.

– Tai ir yra antroji sąlyga, Arturai, – pasakė atgavęs kvapą. – Nieku gyvu neturi atidaryti šių durų.

Musso yra tik geras šiuolaikinių pop knygų rašytojas. Ne tik mokantis sumaniai regzti siužetą, bet ir puikiai išmanantis skaitytojų norus. Norite gražių citatų? Prašom, knygose jų pilna (gal net kartais ir per daug). Norite intrigos? Prašom, nuo pat pirmo puslapio. Norite romantikos, detektyvo, trilerio, mistikos? Be problemų. Yra visko. Vienose knygose daugiau, kitose – mažiau.

Dabarties akimirka – šauni knyga puikiu pavadinimu. Dabar kai tik toms akimirkoms dažniausiai laiko ir nėra. Bet turėtų būti. Kitaip būsite kaip Arturas, kadaise nepaklausęs tėvo ir atvėręs paslaptingąsias duris.

Ranka nusišluostau ašaras. Jaučiu užgriuvusią atsakomybės naštą, bet tas jausmas sumišęs su laime.
Žinau, kad po kelių valandų manęs čia nebebus.
Ir pirmą kartą jaučiuosi tvirtesnis, labiau susitelkęs.
Žiūriu į miegantį žmogutį, semiuosi jėgų iš jo ir šypsausi.
„Na ir nuotykis, velniai rautų!“
Permąstau viską, ką išgyvenau, kol pasiekiau šią akimirką.
Turiu ir toliau ištverti visus smūgius. Dėl jo.
Ateis diena, kai nelemtas ciklas sustos.
Ši diena žymi vieną etapą. Laukia dar ilgas karas, bet aš jaučiu, kad ką tik laimėjau svarbų mūšį.
Niekas nebebus kaip ankščiau.
Dar pasimėgauju šia akimirka.
Prasideda naujas gyvenimas.

Patiko. Kaip ir visos kitos knygos. Kaip ir visada, kai yra nors lašelis intriguojančios mistikos, kurią vėliau galima logiškai paaiškinti. Viršelyje rašoma, kad atskleisti knygos pabaigą būtų tikras nusikaltimas, tai to ir nedarysiu. Gal tik parinksiu porą citatų, kurias autorius rūpestingai išrinkęs ir jų šaltinius atskirai pateikęs knygos pabaigoje. Kaip ir visada…

Reklama

Citatos [55]

Guillaume Musso. Dabarties akimirka.

Meilė kandžiojasi aštriais dantimis, o žaizdos niekada neužsitraukia. Stephen King.

Praeitis yra nenuspėjama. Jean Grosjean.

Kelias į pragarą taip gerai grįstas, kad jam nebereikia jokios priežiūros. Ruth Rendell.

Viskuo galiu patikėti, kad tik būtų neįtikėtina. Oscar Wilde.

Mylėti – nuotykis be žemėlapio ir kompaso, kur paklaidina tik atsargumas. Romain Gary.

<…> aš maniau. kad žiaurus yra ne praeinantis laikas, bet ištrinti jausmai ir emocijos. Tarsi jų niekada nebūtų buvę. Laurence Tardieu.

Patirtis yra ne tai, kas žmogui atsitinka, bet tai, ką žmogus daro su tuo, kas jam atsitinka. Aldous Huxley.

Į kelius, kuriuose netyko pavojai, siunčiami tik silpnieji. Hermann Hesse. Skaityti toliau

Guillaume Musso. Centrinis parkas.

MUSSO, Guillaume. Centrinis parkas [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2015. 308 p.

Gyvenime pasitaiko retų akimirkų, kai atsiveria durys ir tavo gyvenimą užlieja šviesa. Retų akimirkų, kai kažkas tavyje atblokuojama. Skrieji nesvarumo sąlygomis, leki autostrada, kur greičio nematuoja jokie radarai. Pasirinkimai tampa aiškūs, klausimus pakeičia atsakymai, baimė užleidžia vietą meilei.
Reikia pažinti šias akimirkas.
Jos dažniausiai būna trumpos. (psl. 80).

Alisa ir Gabrielius pabunda Centriniame parke Niujorke, surakinti vienas su kitu. Ji – iš Eliziejaus Laukų, jis – iš Dublino. Kišenėje – nei telefonų, nei piniginių. Kas čia juos atvežė ir paliko surakintus?

Musso visai šaunus populiariosios literatūros autorius, tekstas lengvas, o siužetas intriguojantis ir, kartais, nelabai lengvai nuspėjamas. Bet jau kažkada rašiau, kad geriausi siužetai – tai prarasti telefonai ir naudotas kompiuteris. Centrinio parko pradžia irgi beprotiškai intrigavo, bet vėliau…  Juk detektyvai negali taip baigtis, taip? Nors, ar čia tikrai detektyvas?  Gal trileris? O gal šiaip kažkoks mistinis romanas. Ne, ne mistinis. Bet jau geriau ant to suoliuko juos būtų prirakinę marsiečiai.

Sudėtinga su tais Bestseleriais Nr. 1. Bet kokiu aveju viskas gražiai apgalvota. Poilsiui sunku būtų rasti ką nors geresnio. Skaitai, užsimiršti, atsipalaiduoji… Knygoje išlaikyta tradicija kiekvieną skyrelį pradėti kokia nors citata. Norit kelių perliukų? Prašom!

Citatos [52]

Guillaume Musso. Centrinis parkas.

Man regis, kiekviename žmoguje gyvena kitas žmogus, nepažįstamasis. Piktadarys. Stephen King.

Sunkumuose visada slypi galimybės. Albert Einstein.

Vienus dalykus geriau išmokstame tvyrant ramybei, o kitus – audroje. Willa Cather.

Pasenti – juk tai reiškia nebebijoti praeities. Stefan Zweig.

Visada galime daugiau, nei manėme galintys. Joseph Kessel.

Vis dėlto mūsų skausmas
Ne tai, ką pavagia metai,
Bet tai, ką jie palieka išeidami. William Wordsworth.

Priešas – geriausias jūsų mokytojas. Laodzi.

Pabaisos tikrai egzistuoja, vaiduokliai taip pat… Jie gyvena mumyse ir kartais laimi… Stephen King.

Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti. Mokytojo knyga 4, 10.

–Iš kur žinai, kad aš kvaištelėjusi? – paklausė Alisa.
–Jei nebūtum kvaiša, – atsakė Katinas, – nebūtum čia atėjusi. Lewis Carroll.

Guillaume Musso. Mergina iš Bruklino.

MUSSO, Guillaume. Mergina iš Bruklino [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2016. 348 p.

– Čia aš padariau, – pakartojai.

Musso į mano skaitytinų knygų sąrašą pateko dėl istorijų apie pamestus telefonus ir sukeistus kompiuterius. Buvo jos visai neblogos: greitas siužetas, netikėti jo vingiai, greitesni (ar lėtesni) posūkiai. Dar tie skyrių epigrafai man patinka, ne visi, bet.., pvz.:

Gyvenimas kartais pasisuka 180 laipsnių, ir tai jis dažniausiai daro dideliu greičiu. Stephen King.
Nekaltų nėra. Tik atsakomybė būna įvairių laipsnių. Stieg Larsson.
Tempus tantum nostrum est. /Vien tik laikas yra mūsų./ Seneka.

„Mergina iš Bruklino“ vienas iš naujesnių romanų… ir… apie ką jis ten buvo? Jau kuris laikas, kai tinklaraščio reikalai užmesti (vasara), ir, kuomet reikia prisiminti, apie ką buvo viena ar kita ankščiau skaityta knyga, kartais kyla keblumų. Ar tai reiškia, kad knyga tikrai nieko verta?

Nežinau. Bet tai tikrai reiškia, kad ji vienkartinė. Tokia, kai svarbu pats skaitymo procesas. Kai skaitymas suteikia patį tikriausią poilsį, atsipalaidavimą ir malonumą. Siužetas ir svarbus, ir ne. Kartais toks skaitymas – tikras gėris. Bet istorija apie netikėtai dingusią mylimąją – tik šiaip sau.

Pinigų šiai knygai leisti neverta. Bet kitomis, dar neskaitytomis knygomis pasidomėti – tikrai taip.

Guillaume Musso. Po septynerių metų.

MUSSO, Musso_7Guillaume. Po septynerių metų [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2013. 356 p.

Jie niekuomet neturėjo susitikti, vienas kitam patikti. Jų nesiejo nei socialinė kilmė, nei išsilavinimas, net religija. Temperamentu ir charakteriu jiedu buvo visiškos priešingybės. Ir vis dėlto vienas kitą mylėjo!

Pala pala, o kur citatos? Kur nors žiupsnelis mistikos? Nėra. Tik realybė, gal ir nelietuviška, bet amerikietiška tikrai. Iš kur žinau? Nes knyga – kaip koks holivudinis veiksmo trileris. Bėgsim. Greitai, ilgai, ir nelabai aišku, kur.

Galėčiau pasakyti, kad mistika šioje knygoje buvo… paaugliai. Tokie, su lakia fantazija. Tėvukai dėl jų gerokai pasportavo. Skaityti vos spėjau, tikras sprintas, viens du, ir nebėr. O apie ką buvo? Chm.. na.. apie meilę. Daugiau ten tų detalių nebelabai ir atsimenu.

Bet skaityti buvo faina. Tikrai.

Citatos [37]

Guillaume Musso. Rytoj.

Meilė ir ten prislinks, kur jai prieiti kliudo. William Shakespeare (psl. 5)

Esame ne tai, ką matome veidrodyje. Esame tai, kas atsispindime kitų akyse. Tarun J. Tejpal (psl. 11).

Šunys man niekada neįkando. Tik žmonės. Marilyn Monroe (psl. 25).

Baimė negali apsieiti be vilties, o viltis – be baimės. Baruch Spinoza (psl. 89).

Ateitis – tai vaiduoklis tuščiomis rankomis, kuris viską žada, bet nieko neturi. Victor Hugo (psl. 115).

Ranka, supanti lopšį, valdo ir pasaulį. William Wallace (psl. 131).

Meilė panaši į karą. Ovidijus (psl. 145).

Tiesa, kurią mažiausiai norime išgirsti, yra tiesa, kurią labiausiai norime žinoti. Kinų patarlė (psl. 201).

A woman is like a teabag, you never know how strogn she is until she gets into hot water. Eleanor Roosevelt (psl. 233).

Meilės žodžiai yra tartum medžiotojo paleistos strėlės. Elnias, į kurį pataikė, toliau bėga, ir niekas ir pradžių nežino, kad sužalojimas yra mirtinas. Maurice Magre (psl. 243).

Gaila tų, kurie bijo, nes jei patys susikuria sau košmarus. Stephen King (psl. 307).

Mes su gyvybe savo atsiskaitom tik vienąkart. William Shakespeare (psl. 283).

Jei iš tiesų gyvename tik dalelę to, kas yra mumyse, tai kas nutinka likusiai daliai? Pascal Mercier. (psl. 335).

Guillaume Musso. Angelo kvietimas.

O skausmas visuomet baisiausias būna tas, kur patys pasidarom. Sofoklis.

Vyrai kalbasi su moterimis, kad galėtų su jomis permiegoti, o moterys miega su vyrais, kad galėtų su jais pasikalbėti. Jay McInerney.

Kiekvienas iš mūsų yra mėnulis ir turi tamsiąją pusę, kurios niekas nemato. Mark Twain.