Guillaume Musso. Centrinis parkas.

Guillaume Musso. Centrinis parkas.

MUSSO, Guillaume. Centrinis parkas [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2015. 308 p.

Gyvenime pasitaiko retų akimirkų, kai atsiveria durys ir tavo gyvenimą užlieja šviesa. Retų akimirkų, kai kažkas tavyje atblokuojama. Skrieji nesvarumo sąlygomis, leki autostrada, kur greičio nematuoja jokie radarai. Pasirinkimai tampa aiškūs, klausimus pakeičia atsakymai, baimė užleidžia vietą meilei.
Reikia pažinti šias akimirkas.
Jos dažniausiai būna trumpos. (psl. 80).

Alisa ir Gabrielius pabunda Centriniame parke Niujorke, surakinti vienas su kitu. Ji – iš Eliziejaus Laukų, jis – iš Dublino. Kišenėje – nei telefonų, nei piniginių. Kas čia juos atvežė ir paliko surakintus?

Musso visai šaunus populiariosios literatūros autorius, tekstas lengvas, o siužetas intriguojantis ir, kartais, nelabai lengvai nuspėjamas. Bet jau kažkada rašiau, kad geriausi siužetai – tai prarasti telefonai ir naudotas kompiuteris. Centrinio parko pradžia irgi beprotiškai intrigavo, bet vėliau…  Juk detektyvai negali taip baigtis, taip? Nors, ar čia tikrai detektyvas?  Gal trileris? O gal šiaip kažkoks mistinis romanas. Ne, ne mistinis. Bet jau geriau ant to suoliuko juos būtų prirakinę marsiečiai.

Sudėtinga su tais Bestseleriais Nr. 1. Bet kokiu aveju viskas gražiai apgalvota. Poilsiui sunku būtų rasti ką nors geresnio. Skaitai, užsimiršti, atsipalaiduoji… Knygoje išlaikyta tradicija kiekvieną skyrelį pradėti kokia nors citata. Norit kelių perliukų? Prašom!

Reklama

Citatos [52]

Guillaume Musso. Centrinis parkas.

Man regis, kiekviename žmoguje gyvena kitas žmogus, nepažįstamasis. Piktadarys. Stephen King.

Sunkumuose visada slypi galimybės. Albert Einstein.

Vienus dalykus geriau išmokstame tvyrant ramybei, o kitus – audroje. Willa Cather.

Pasenti – juk tai reiškia nebebijoti praeities. Stefan Zweig.

Visada galime daugiau, nei manėme galintys. Joseph Kessel.

Vis dėlto mūsų skausmas
Ne tai, ką pavagia metai,
Bet tai, ką jie palieka išeidami. William Wordsworth.

Priešas – geriausias jūsų mokytojas. Laodzi.

Pabaisos tikrai egzistuoja, vaiduokliai taip pat… Jie gyvena mumyse ir kartais laimi… Stephen King.

Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti. Mokytojo knyga 4, 10.

–Iš kur žinai, kad aš kvaištelėjusi? – paklausė Alisa.
–Jei nebūtum kvaiša, – atsakė Katinas, – nebūtum čia atėjusi. Lewis Carroll.

Guillaume Musso. Mergina iš Bruklino.

MUSSO, Guillaume. Mergina iš Bruklino [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2016. 348 p.

– Čia aš padariau, – pakartojai.

Musso į mano skaitytinų knygų sąrašą pateko dėl istorijų apie pamestus telefonus ir sukeistus kompiuterius. Buvo jos visai neblogos: greitas siužetas, netikėti jo vingiai, greitesni (ar lėtesni) posūkiai. Dar tie skyrių epigrafai man patinka, ne visi, bet.., pvz.:

Gyvenimas kartais pasisuka 180 laipsnių, ir tai jis dažniausiai daro dideliu greičiu. Stephen King.
Nekaltų nėra. Tik atsakomybė būna įvairių laipsnių. Stieg Larsson.
Tempus tantum nostrum est. /Vien tik laikas yra mūsų./ Seneka.

„Mergina iš Bruklino“ vienas iš naujesnių romanų… ir… apie ką jis ten buvo? Jau kuris laikas, kai tinklaraščio reikalai užmesti (vasara), ir, kuomet reikia prisiminti, apie ką buvo viena ar kita ankščiau skaityta knyga, kartais kyla keblumų. Ar tai reiškia, kad knyga tikrai nieko verta?

Nežinau. Bet tai tikrai reiškia, kad ji vienkartinė. Tokia, kai svarbu pats skaitymo procesas. Kai skaitymas suteikia patį tikriausią poilsį, atsipalaidavimą ir malonumą. Siužetas ir svarbus, ir ne. Kartais toks skaitymas – tikras gėris. Bet istorija apie netikėtai dingusią mylimąją – tik šiaip sau.

Pinigų šiai knygai leisti neverta. Bet kitomis, dar neskaitytomis knygomis pasidomėti – tikrai taip.

Guillaume Musso. Po septynerių metų.

MUSSO, Musso_7Guillaume. Po septynerių metų [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2013. 356 p.

Jie niekuomet neturėjo susitikti, vienas kitam patikti. Jų nesiejo nei socialinė kilmė, nei išsilavinimas, net religija. Temperamentu ir charakteriu jiedu buvo visiškos priešingybės. Ir vis dėlto vienas kitą mylėjo!

Pala pala, o kur citatos? Kur nors žiupsnelis mistikos? Nėra. Tik realybė, gal ir nelietuviška, bet amerikietiška tikrai. Iš kur žinau? Nes knyga – kaip koks holivudinis veiksmo trileris. Bėgsim. Greitai, ilgai, ir nelabai aišku, kur.

Galėčiau pasakyti, kad mistika šioje knygoje buvo… paaugliai. Tokie, su lakia fantazija. Tėvukai dėl jų gerokai pasportavo. Skaityti vos spėjau, tikras sprintas, viens du, ir nebėr. O apie ką buvo? Chm.. na.. apie meilę. Daugiau ten tų detalių nebelabai ir atsimenu.

Bet skaityti buvo faina. Tikrai.

Citatos [37]

Guillaume Musso. Rytoj.

Meilė ir ten prislinks, kur jai prieiti kliudo. William Shakespeare (psl. 5)

Esame ne tai, ką matome veidrodyje. Esame tai, kas atsispindime kitų akyse. Tarun J. Tejpal (psl. 11).

Šunys man niekada neįkando. Tik žmonės. Marilyn Monroe (psl. 25).

Baimė negali apsieiti be vilties, o viltis – be baimės. Baruch Spinoza (psl. 89).

Ateitis – tai vaiduoklis tuščiomis rankomis, kuris viską žada, bet nieko neturi. Victor Hugo (psl. 115).

Ranka, supanti lopšį, valdo ir pasaulį. William Wallace (psl. 131).

Meilė panaši į karą. Ovidijus (psl. 145).

Tiesa, kurią mažiausiai norime išgirsti, yra tiesa, kurią labiausiai norime žinoti. Kinų patarlė (psl. 201).

A woman is like a teabag, you never know how strogn she is until she gets into hot water. Eleanor Roosevelt (psl. 233).

Meilės žodžiai yra tartum medžiotojo paleistos strėlės. Elnias, į kurį pataikė, toliau bėga, ir niekas ir pradžių nežino, kad sužalojimas yra mirtinas. Maurice Magre (psl. 243).

Gaila tų, kurie bijo, nes jei patys susikuria sau košmarus. Stephen King (psl. 307).

Mes su gyvybe savo atsiskaitom tik vienąkart. William Shakespeare (psl. 283).

Jei iš tiesų gyvename tik dalelę to, kas yra mumyse, tai kas nutinka likusiai daliai? Pascal Mercier. (psl. 335).

Guillaume Musso. Angelo kvietimas.

O skausmas visuomet baisiausias būna tas, kur patys pasidarom. Sofoklis.

Vyrai kalbasi su moterimis, kad galėtų su jomis permiegoti, o moterys miega su vyrais, kad galėtų su jais pasikalbėti. Jay McInerney.

Kiekvienas iš mūsų yra mėnulis ir turi tamsiąją pusę, kurios niekas nemato. Mark Twain.

Guillaume Musso. Rytoj.

Musso_RytojMUSSO, Guillaume. Rytoj [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2013. 352 p.

Ir ji suvokė, kad nežinia dėl kokios priežasties nešiojamasis kompiuteris, rodos, buvo vienintelė jų ryšio priemonė.

Panašu, kad turiu naują mėgiamą autorių, kurio knygas miela imti ir skaityti. O tų knygų dar daug… O skaičiau dar vos kelias….

Tai tikrų tikriausia knyga laisvalaikiui ir poilsiui. Atsiverti, perskaitai pirmą sakinį ar puslapį, ir jau užsikabini. Iki paskutinio… 352. Gerai, kad neturiu to įpročio būtinai viską perskaityti iš kart. Nes neišsimiegoti, ar visai nemiegoti pavojus tikrai realus.

Knyga labai moteriška. Daug jausmų, emocijų, sentimentų, citatų, kurios tą sentimentalumą dar daugiau didina. Ir, kai jau tuoj tuoj bus per daug saldu, per daug banalu – bac ir koks detektyvinis, o gal net mistinis elementas. Ir viskas. Kaip smagu skaityti! Ir kaip autorius išsisuks, kaip paaiškins tuos nepaaiškinamus įvykius pačioje tikriausioje realybėje?

Beje, jei jūsų kompiuteris naudotas, ar tiktai žinote, kas buvo ankstesnis jo savininkas?

Guillaume Musso. Angelo kvietimas.

MUSSO, Guillaume. Musso_Angelo kvietimasAngelo kvietimas [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2012. 384 p.

Kaip vaikystėje guosdavo mylimas pliušinukas, taip dabar ramina telefonas. Švelnus, raminantis, hipnotizuojantis ekranas. Jis suteikia pasitikėjimo bet kokioje situacijoje ir leidžia greitai su bet kuo susisiekti, atverdamas visas galimybes… (psl. 10).

Bet ar kada pagalvojote, kas būtų, jei jį pamestumėt? Ne, ne tą paprastutį, kuriame net fotoaparato nėra, bet tą išmaniausią, kuriame… O, ko tik jame nėra…

Štai jums ir siužetas romanui. Kuo tikriausiam, realiausiam detektyvui.

Dedu pliusą. Man patiko. Nesudėtingas, smagus ir greitas skaitinys, įvykių pakanka, intriga išlaikyta iki pat pabaigos. Patiko ir citatos prieš kiekvieną skyrelį (jų šaltiniai kruopščiai surašyti knygos gale). Skaitykite, atsipalaiduokite, mėgaukitės.

Ir nemėtykite savo telefonų.

Pradėjusi drebėti atsistojate uždaryti lango. Atsirėmusi kakta į stiklą stebite naktyje tebešviečiančius kelis žibintus ir galvojate, kad kitame miesto gale galbūt sėdi kažkoks žmogus, prikaustęs akis prie jūsų telefono ekrano, su pasimėgavimu tyrinėja niekam nežinomas jūsų privataus gyvenimo kerteles ir telefono viduriuose sistemingai ieško jūsų dirty little secrets…