Guillaume Musso. Slaptas rašytojų gyvenimas.

MUSSO, Guillaume. Slaptas rašytojų gyvenimas [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2020. 240 p.

– Kas yra geras romanas?
– Sukuriate personažus, kurie sužadina skaitytojų meilę ir simpatijas. Paskui tuos personažus nužudote. Ir įskaudinate skaitytoją. Taip jis visada prisimins jūsų romaną.
/ John Irving.

Ne, Musso ne toks geras, kaip R.R.Martin. Taip pasišvaistyti kalavijais, kaip pastarasis, daugiau nesugeba niekas. Bet savo stilių turi. Tokį, kad pamačius naujai išleistą knygą, visada norisi tuoj pat ją perskaityti.

Taip.. vienos yra įdomesnės, kitos – nelabai. Stebuklų jose tikėtis tikrai nereikia. Vienintelis stebuklas, kurį šis autorius moka padaryti, tai kiekvieno skyriaus pabaigoje parašyti tokį miglotą / paslaptingą / intriguojantį sakinį, kuris tiesiog priverstų skaityti toliau.

Yra labai labai garsus rašytojas, kurias staiga nustoja rašyti ir atsiskiria nuo visuomenės nuošalioje saloje. Yra jaunas pradedantysis rašytojas, svajojantis parašyti pirmąją knygą. Yra daug tokių, kurių tikslas patekti pas šį rašytoją ir išsiaiškinti jo netikėto atsiskyrimo paslaptį.

Ir yra moters lavonas, prikaltas prie medžio. Pasiruoškite. Autorius, kaip visada, šiek tiek pavedžios už nosies.

Taigi, koks tas Slaptas rašytojų gyvenimas? Iš tikrųjų ganėtinai viskas painu. Ir veiksmo daug. Abejoju, kad po gero pusmečio iš siužeto dar kažkas bus išlikę. Bet tas visiškas įsitraukimas ir tas tikras skaitymo džiaugsmas tikrai džiugina.

Guillaume Musso. Mergaitė ir naktis.

MUSSO, Guillaume. Mergaitė ir naktis [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Greta Štikelytė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2018. 318 p.

Turėjau paimti akinius į rankas, kad įsitikinčiau, jog tai ne haliucinacija. Kai juos pakėliau, pamačiau, jog ant žurnalo iškarpos dar buvo ir kažkas parašyta. Dailia apskrita rašysena buvo išvežiotas vienas vienintelis žodis: Kerštas.

Kas pasakė, kad skaityti vieną trilerį po kito neįdomu? Aš juk Musso fanė. Daugelis jo knygų geros, o visos jo knygos velniškai įtraukiančios. Čia buvo toji, kurią skaičiau miego sąskaita. Koks gali būti miegas, jei su kiekvienu puslapiu vis geriau.

Tai kol kas pirmoji knyga, kur veiksmas vyksta Prancūzijoje. Nors autorius prancūzas, paprastai siužetas perkeliamas už Atlanto. Gal kokiame Niujorke trileriai įtakingesni ir įspūdingesni? Kad labiau holivudiniai, tai jau tikrai. Taip, šis irgi bus holivudinis, bet šį kartą tas būdvardis nieko nereiškia. Šiaip juk žmonės neskaito neįdomių knygų miego sąskaita, ar ne?

Siužetas tai neįtikėtinas. Po 25 metų mokyklos jubiliejuje susitinka trys draugai, kurie jau regi save su antrankiais. Mat jie įvykdė žmogžudystę, o kad kūno tikrai niekas niekada nerastų – jį užmūrijo į Sent Egziuperi licėjaus sporto salės sieną. Atrodė patikima… prieš 25 metus… iki tol, kol mokykla negavo lėšų plėtrai. Dabar gi viskas išaiškės.

Tai va tokie rimti reikaliukai.

Autoriui fantazijos netrūksta. Trys geri draugai, mokslų / paauglystės / meilės ir visos kitos kančios, kaltė, neišsipildžiusios viltys, nesuprasti tėvai, – vienu žodžiu, visa žmogiškų jausmų maišalynė pasūdyta kerštu ir dar tik nujaučiama, bet labai realia bausme. Į pabaigą tas Keršto Kalavijas įsisiautės kaip pas kokį R. R. Martin, bet viskam bus priežastis. Ir viskas bus paaiškinta – čia tikriausiai ir bus vienintelis knygos minusas. Va, tas atsitiko todėl, o anas – todėl. Bet gal tai tik autoriaus versija? Kuri nebūtinai turi sutapti su skaitytojo. Čia juk detektyvinis trileris!

Jau laukiu kito!

Žinojo, kad kiša nagus velniui į nasrus, bet jam patiko mintis, kad gyvenimas niekada nesiunčia išbandymų, kurių negalime pakelti. Gėris vedasi paskui save blogį, o blogis – gėrį.

Ir pabaigai, kaip jau įprasta, kelios citatos iš tikriausiai neišsenkamo Musso citatų lobyno.

Viskas, išskyrus dabar išgyvenamą akimirką, tėra prisiminimai. Tennessee WILLIAMS.
Advokato žmonėms dažniausiai prireikia tada, kai pradeda sakyti tiesą. P. D. JAMES.
Kas valdo praeitį, tas valdo ateitį. George ORWELL (visų taip mylimi 1984 – ieji).
Jei sėdi krentančiame lėktuve, kad ir kiek veržtumeisi diržus, naudos iš to jokios. Haruki MURAKAMI (IQ84).

 

Guillaume Musso. Dabarties akimirka.

MUSSO, Guillaume. Dabarties akimirka [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2016. 288 p.

– Tai ir yra antroji sąlyga, Arturai, – pasakė atgavęs kvapą. – Nieku gyvu neturi atidaryti šių durų.

Musso yra tik geras šiuolaikinių pop knygų rašytojas. Ne tik mokantis sumaniai regzti siužetą, bet ir puikiai išmanantis skaitytojų norus. Norite gražių citatų? Prašom, knygose jų pilna (gal net kartais ir per daug). Norite intrigos? Prašom, nuo pat pirmo puslapio. Norite romantikos, detektyvo, trilerio, mistikos? Be problemų. Yra visko. Vienose knygose daugiau, kitose – mažiau.

Dabarties akimirka – šauni knyga puikiu pavadinimu. Dabar kai tik toms akimirkoms dažniausiai laiko ir nėra. Bet turėtų būti. Kitaip būsite kaip Arturas, kadaise nepaklausęs tėvo ir atvėręs paslaptingąsias duris.

Ranka nusišluostau ašaras. Jaučiu užgriuvusią atsakomybės naštą, bet tas jausmas sumišęs su laime.
Žinau, kad po kelių valandų manęs čia nebebus.
Ir pirmą kartą jaučiuosi tvirtesnis, labiau susitelkęs.
Žiūriu į miegantį žmogutį, semiuosi jėgų iš jo ir šypsausi.
„Na ir nuotykis, velniai rautų!“
Permąstau viską, ką išgyvenau, kol pasiekiau šią akimirką.
Turiu ir toliau ištverti visus smūgius. Dėl jo.
Ateis diena, kai nelemtas ciklas sustos.
Ši diena žymi vieną etapą. Laukia dar ilgas karas, bet aš jaučiu, kad ką tik laimėjau svarbų mūšį.
Niekas nebebus kaip ankščiau.
Dar pasimėgauju šia akimirka.
Prasideda naujas gyvenimas.

Patiko. Kaip ir visos kitos knygos. Kaip ir visada, kai yra nors lašelis intriguojančios mistikos, kurią vėliau galima logiškai paaiškinti. Viršelyje rašoma, kad atskleisti knygos pabaigą būtų tikras nusikaltimas, tai to ir nedarysiu. Gal tik parinksiu porą citatų, kurias autorius rūpestingai išrinkęs ir jų šaltinius atskirai pateikęs knygos pabaigoje. Kaip ir visada…

Citatos [55]

Guillaume Musso. Dabarties akimirka.

Meilė kandžiojasi aštriais dantimis, o žaizdos niekada neužsitraukia. Stephen King.

Praeitis yra nenuspėjama. Jean Grosjean.

Kelias į pragarą taip gerai grįstas, kad jam nebereikia jokios priežiūros. Ruth Rendell.

Viskuo galiu patikėti, kad tik būtų neįtikėtina. Oscar Wilde.

Mylėti – nuotykis be žemėlapio ir kompaso, kur paklaidina tik atsargumas. Romain Gary.

<…> aš maniau. kad žiaurus yra ne praeinantis laikas, bet ištrinti jausmai ir emocijos. Tarsi jų niekada nebūtų buvę. Laurence Tardieu.

Patirtis yra ne tai, kas žmogui atsitinka, bet tai, ką žmogus daro su tuo, kas jam atsitinka. Aldous Huxley.

Į kelius, kuriuose netyko pavojai, siunčiami tik silpnieji. Hermann Hesse.

Guillaume Musso. Centrinis parkas.

MUSSO, Guillaume. Centrinis parkas [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2015. 308 p.

Gyvenime pasitaiko retų akimirkų, kai atsiveria durys ir tavo gyvenimą užlieja šviesa. Retų akimirkų, kai kažkas tavyje atblokuojama. Skrieji nesvarumo sąlygomis, leki autostrada, kur greičio nematuoja jokie radarai. Pasirinkimai tampa aiškūs, klausimus pakeičia atsakymai, baimė užleidžia vietą meilei.
Reikia pažinti šias akimirkas.
Jos dažniausiai būna trumpos. (psl. 80).

Alisa ir Gabrielius pabunda Centriniame parke Niujorke, surakinti vienas su kitu. Ji – iš Eliziejaus Laukų, jis – iš Dublino. Kišenėje – nei telefonų, nei piniginių. Kas čia juos atvežė ir paliko surakintus?

Musso visai šaunus populiariosios literatūros autorius, tekstas lengvas, o siužetas intriguojantis ir, kartais, nelabai lengvai nuspėjamas. Bet jau kažkada rašiau, kad geriausi siužetai – tai prarasti telefonai ir naudotas kompiuteris. Centrinio parko pradžia irgi beprotiškai intrigavo, bet vėliau…  Juk detektyvai negali taip baigtis, taip? Nors, ar čia tikrai detektyvas?  Gal trileris? O gal šiaip kažkoks mistinis romanas. Ne, ne mistinis. Bet jau geriau ant to suoliuko juos būtų prirakinę marsiečiai.

Sudėtinga su tais Bestseleriais Nr. 1. Bet kokiu aveju viskas gražiai apgalvota. Poilsiui sunku būtų rasti ką nors geresnio. Skaitai, užsimiršti, atsipalaiduoji… Knygoje išlaikyta tradicija kiekvieną skyrelį pradėti kokia nors citata. Norit kelių perliukų? Prašom!

Citatos [52]

Guillaume Musso. Centrinis parkas.

Man regis, kiekviename žmoguje gyvena kitas žmogus, nepažįstamasis. Piktadarys. Stephen King.

Sunkumuose visada slypi galimybės. Albert Einstein.

Vienus dalykus geriau išmokstame tvyrant ramybei, o kitus – audroje. Willa Cather.

Pasenti – juk tai reiškia nebebijoti praeities. Stefan Zweig.

Visada galime daugiau, nei manėme galintys. Joseph Kessel.

Vis dėlto mūsų skausmas
Ne tai, ką pavagia metai,
Bet tai, ką jie palieka išeidami. William Wordsworth.

Priešas – geriausias jūsų mokytojas. Laodzi.

Pabaisos tikrai egzistuoja, vaiduokliai taip pat… Jie gyvena mumyse ir kartais laimi… Stephen King.

Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti. Mokytojo knyga 4, 10.

–Iš kur žinai, kad aš kvaištelėjusi? – paklausė Alisa.
–Jei nebūtum kvaiša, – atsakė Katinas, – nebūtum čia atėjusi. Lewis Carroll.

Guillaume Musso. Mergina iš Bruklino.

MUSSO, Guillaume. Mergina iš Bruklino [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2016. 348 p.

– Čia aš padariau, – pakartojai.

Musso į mano skaitytinų knygų sąrašą pateko dėl istorijų apie pamestus telefonus ir sukeistus kompiuterius. Buvo jos visai neblogos: greitas siužetas, netikėti jo vingiai, greitesni (ar lėtesni) posūkiai. Dar tie skyrių epigrafai man patinka, ne visi, bet.., pvz.:

Gyvenimas kartais pasisuka 180 laipsnių, ir tai jis dažniausiai daro dideliu greičiu. Stephen King.
Nekaltų nėra. Tik atsakomybė būna įvairių laipsnių. Stieg Larsson.
Tempus tantum nostrum est. /Vien tik laikas yra mūsų./ Seneka.

„Mergina iš Bruklino“ vienas iš naujesnių romanų… ir… apie ką jis ten buvo? Jau kuris laikas, kai tinklaraščio reikalai užmesti (vasara), ir, kuomet reikia prisiminti, apie ką buvo viena ar kita ankščiau skaityta knyga, kartais kyla keblumų. Ar tai reiškia, kad knyga tikrai nieko verta?

Nežinau. Bet tai tikrai reiškia, kad ji vienkartinė. Tokia, kai svarbu pats skaitymo procesas. Kai skaitymas suteikia patį tikriausią poilsį, atsipalaidavimą ir malonumą. Siužetas ir svarbus, ir ne. Kartais toks skaitymas – tikras gėris. Bet istorija apie netikėtai dingusią mylimąją – tik šiaip sau.

Pinigų šiai knygai leisti neverta. Bet kitomis, dar neskaitytomis knygomis pasidomėti – tikrai taip.

Guillaume Musso. Po septynerių metų.

MUSSO, Guillaume. Po septynerių metų [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2013. 356 p.

Jie niekuomet neturėjo susitikti, vienas kitam patikti. Jų nesiejo nei socialinė kilmė, nei išsilavinimas, net religija. Temperamentu ir charakteriu jiedu buvo visiškos priešingybės. Ir vis dėlto vienas kitą mylėjo!

Pala pala, o kur citatos? Kur nors žiupsnelis mistikos? Nėra. Tik realybė, gal ir nelietuviška, bet amerikietiška tikrai. Iš kur žinau? Nes knyga – kaip koks holivudinis veiksmo trileris. Bėgsim. Greitai, ilgai, ir nelabai aišku, kur.

Galėčiau pasakyti, kad mistika šioje knygoje buvo… paaugliai. Tokie, su lakia fantazija. Tėvukai dėl jų gerokai pasportavo. Skaityti vos spėjau, tikras sprintas, viens du, ir nebėr. O apie ką buvo? Chm.. na.. apie meilę. Daugiau ten tų detalių nebelabai ir atsimenu.

Bet skaityti buvo faina. Tikrai.

Citatos [37]

Guillaume Musso. Rytoj.

Meilė ir ten prislinks, kur jai prieiti kliudo. William Shakespeare (psl. 5)

Esame ne tai, ką matome veidrodyje. Esame tai, kas atsispindime kitų akyse. Tarun J. Tejpal (psl. 11).

Šunys man niekada neįkando. Tik žmonės. Marilyn Monroe (psl. 25).

Baimė negali apsieiti be vilties, o viltis – be baimės. Baruch Spinoza (psl. 89).

Ateitis – tai vaiduoklis tuščiomis rankomis, kuris viską žada, bet nieko neturi. Victor Hugo (psl. 115).

Ranka, supanti lopšį, valdo ir pasaulį. William Wallace (psl. 131).

Meilė panaši į karą. Ovidijus (psl. 145).

Tiesa, kurią mažiausiai norime išgirsti, yra tiesa, kurią labiausiai norime žinoti. Kinų patarlė (psl. 201).

A woman is like a teabag, you never know how strogn she is until she gets into hot water. Eleanor Roosevelt (psl. 233).

Meilės žodžiai yra tartum medžiotojo paleistos strėlės. Elnias, į kurį pataikė, toliau bėga, ir niekas ir pradžių nežino, kad sužalojimas yra mirtinas. Maurice Magre (psl. 243).

Gaila tų, kurie bijo, nes jei patys susikuria sau košmarus. Stephen King (psl. 307).

Mes su gyvybe savo atsiskaitom tik vienąkart. William Shakespeare (psl. 283).

Jei iš tiesų gyvename tik dalelę to, kas yra mumyse, tai kas nutinka likusiai daliai? Pascal Mercier. (psl. 335).

Guillaume Musso. Angelo kvietimas.

O skausmas visuomet baisiausias būna tas, kur patys pasidarom. Sofoklis.

Vyrai kalbasi su moterimis, kad galėtų su jomis permiegoti, o moterys miega su vyrais, kad galėtų su jais pasikalbėti. Jay McInerney.

Kiekvienas iš mūsų yra mėnulis ir turi tamsiąją pusę, kurios niekas nemato. Mark Twain.

Guillaume Musso. Rytoj.

MUSSO, Guillaume. Rytoj [romanas]. Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2013. 352 p.

Ir ji suvokė, kad nežinia dėl kokios priežasties nešiojamasis kompiuteris, rodos, buvo vienintelė jų ryšio priemonė.

Panašu, kad turiu naują mėgiamą autorių, kurio knygas miela imti ir skaityti. O tų knygų dar daug… O skaičiau dar vos kelias….

Tai tikrų tikriausia knyga laisvalaikiui ir poilsiui. Atsiverti, perskaitai pirmą sakinį ar puslapį, ir jau užsikabini. Iki paskutinio… 352. Gerai, kad neturiu to įpročio būtinai viską perskaityti iš kart. Nes neišsimiegoti, ar visai nemiegoti pavojus tikrai realus.

Knyga labai moteriška. Daug jausmų, emocijų, sentimentų, citatų, kurios tą sentimentalumą dar daugiau didina. Ir, kai jau tuoj tuoj bus per daug saldu, per daug banalu – bac ir koks detektyvinis, o gal net mistinis elementas. Ir viskas. Kaip smagu skaityti! Ir kaip autorius išsisuks, kaip paaiškins tuos nepaaiškinamus įvykius pačioje tikriausioje realybėje?

Beje, jei jūsų kompiuteris naudotas, ar tiktai žinote, kas buvo ankstesnis jo savininkas?