Jean M. Auel. Išpieštų urvų kraštas.

AUEL, Jean, M. Išpieštų urvų kraštas. [romanas]. Iš anglų k. vertė Giedrė Tartėnienė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2015]. 780 p.
Šeštoji ir paskutinė serijos „Žemės vaikai“ knyga.

„Kaip gyvensiu be Jondalaro? – galvojo Aila. – Bet kaip Jondalarui dabar gyventi su manimi?…“

4479 puslapiai. Tiek, ar maždaug tiek yra „Žemės vaikų“ serijos knygose. Gaila, bet įveikiau ne visus. Paskutinė dalis mane pribaigė.

16,86 Eur. Tiek šią minutę knyga kainuoja internete. Įspūdis toks, kad sumokėta tik už puslapius, t.y. knygos apimtį. Nes turinio joje – tai jokio.

Gerai, gal nereikia taip kritiškai ir subjektyviai. Viena, ne, net ne viena dalis buvo tikrai įdomios, skaityti jas buvo smagu. Autorė surinkusi daug faktų, kuriuos sumaniai įpynė į gan banaloką siužetą. Smagu, kai kokioje „Iliustruotoje istorijoje“ randi straipsnelį apie tai, ką jau seniai sužinojai, skaitydama tas knygas.O grožinės literatūros apie šį laikotarpį lietuviškai nėra (aišku, neskaitant tos apysakos vaikams „Mamutų medžiotojai“, iš kurios tik pavadinimas ir telikęs.

Bet na negalima taip monyti skaitytojų. Visą turinį galima buvo įdomiai išdėstyti ir kokiuose…. 400 puslapių. Būtų ir įdomiau, ir pigiau, ir akims lengviau. Tiesa, idėja apie Didžiają Motiną Žemę gera. Man patiko.

Istorija apie Ailą, Jondalarą, Jonailą, Yhaha, Lenktynininką, Širmę ir Vilką keliauja į nebaigtųjų sąrašus. Pirmykščių žmonių meilės kol kas užteks. Duokite geros fantastikos arba skandinaviškų detektyvų!

Jean M. Auel. Uolų prieglobstis

AUEL, Jean, M. Uolų prieglobstis. [romanas]. Iš anglų k. vertė Giedrė Tartėnienė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2015]. 780 p.
Penktoji serijos „Žemės vaikai“ knyga.

…Aila iš devintojo Zelandonijos urvo, Doni palaiminta ir pagerbta, buvusi iš mamutojų, Liūto stovyklos narė, mamuto židinio dukra, pasirinkta urvinio liūto, ginama urvinio lokio, arklių, Yhaha ir Lenktynininko bei keturkojo medžiotojo Vilko bičiulė….

Metus pradėjau nuo skaitaliukų. Pirmasis – įspūdingai prasidėjusios istorijos apie pirmykštę moterį penktoji dalis. Priešpaskutinė. Gal ir gerai, nes jau beveik ir atsibodo… Labai įdomu buvo skaityti apie Ailos vaikystę, išlikimą, mokymąsi išgyventi, gyvūnų prisijaukinimą. Labiausiai – apie kelionę su Jondalaru per pirmykštį pasaulį, namo į Zelandoniją.

O pasiekus tą namų prieglobstį, nieko naujo ir nebevyksta. Beveik. Beveik visi puslapiai ir praslenka pažindinantis, įsikuriant, susidraugaujant. Dar pamedžiojant. Kažkaip viskas paprasta, įprasta ir nuspėjama. Be jokių netikėtumų. Ir viskas.

Šiek tiek gaila, apie tokios apimties knygą norėtųsi pasakyti ką nors daugiau. Na, gal po šeštosios dalies….

Jean M. Auel. Kelionė per lygumas.

AUEL, Jean, M. Kelionė per lygumas. [romanas]. Iš anglų k. vertė Giedrė Tartėnienė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2014]. 829 p.
Ketvirtoji serijos „Žemės vaikai“ knyga.

– Aš vykstu namo, – atsakė Jondalaras, – ir kartu veduosi šią moterį. (psl. 20).

Bitnikai keliauja po Ameriką, tėvas su sūneliu – po poapokaliptinį pasaulį, Starkai – po Septynias Karalystes… Aila iš Mamutojų ir Jondalaras iš Zelandonijos leidžiasi į ilgą kelionę po priešistorinę Europą.

Šią seriją tikrai sunku apibūdinti. Nuobodu ir banalu. Įdomu ir smagu. Knygos storiausios, o perskaičius tiek lapų nori nenori pripranti prie veikėjų, kad ir kokie jie ten bebūtų. Užaugusi Aila tapo drąsi, ryžtinga ir pasitikinti savimi. Jau ir pirmykštį vyrą susitiko. Jau ir dėl meilės bei pavydo pasikankino. Tikriausiai dar bus vaikai ir graži senatvė susikabinus už rankų prie mamuto židinio.

Labiausiai patiko kelionė. Pradžioje yra žemėlapis (yra visokių ir internete), kokį kelią įveikė keliauninkai. Beveik smagu: keliauja sau žmonės ietį pasiėmę, kokį kiškį sumedžioja, žuvį pasigauna, kokių augaliukų pasirenka, uogų užvalgo. Na, būna ir ne taip smagu, kai per kokią upę reikia persikelti, ar ledyną pereiti. Dar įspūdinga, kiek aplinkui yra naudingų dalykų, tik reikai žinoti, kur jų rasti ir ką su jais veikti. Daugiau nieko ir nereikia.

Tenka pripažinti – Ailos epopėja tikrai mielas skaitalas. Lauksiu kitos vasaros ir kitų Pirmykštės moters knygų.

Jean. M. Auel. Mamutų medžiotojai.

AUEL, Jean, M. Mamutų medžiotojai. [romanas]. Iš anglų k. vertė Giedrė Tartėnienė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013]. 749 p.
Trečioji serijos „Žemės vaikai“ knyga.

– […] Neilgai trukus čia pradės rinktis žmonės. Ką ketini apsivilkti?
–  Iš tikrųjų nieko neturiu, išskyrus kelis genties apsiautalus, drabužius, kuriuos vilkėjau, ir papildomą porą kelnių. Norėčiau turėti daugiau. (psl. 307).

Knygos viena už kitą storesnės, o pirmykščių laikų dvasios vis mažiau ir mažiau. Trečioje dalyje siautėja jausmai: Aila apsimeta, kad jai neberūpi Jondalaras, nes Ailai pasirodė, kad šis jos nebemyli. Atradimams lieka mažai laiko, nes reikia išsiaiškinti, ar dalintis malonumais geriau su Jondalaru, ar su Raneku. Sunkus klausimas, kuriam vos užteko 700 puslapių.

Labai vasariška knyga. Jei ne aplinkui slankiojantys mamutai, sakyčiau, tai banaliausias iš kada nors skaitytų meilės romanų. Vietomis tikrai nuobodu, bet skaityti neprailgo. Gal pripratau prie Ailos, įdomu, kaip jai seksis toliau, gal prisijaukins dar kokį gyvūną, ar atras dar ką nors naujo? Arba galų gale sužinos, kas buvo jos žmonės. Tikriausiai.

Ketvirtą dalį jau turiu. Vasara juk dar nesibaigė.

Jean. M. Auel. Arklių slėnis.

AUEL, Jean, M. Arklių slėnis. [romanas]. Iš anglų k. vertė Giedrė Tartėnienė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013]. 736 p.
Antroji serijos „Žemės vaikai“ knyga.

Staiga moterį perliejo lyg nuojauta, lyg suvokimas. (psl. 81).

Kažkokia neutrali knygą: nėra už ką girti, kritikuoti lyg irgi nėra už ką. Aila, prakeikta ją užauginusios genties, keliauja ieškoti savų. Tuo tarpu du avantiūristai broliai irgi keliauja ieškoti kažko, lyg ir Didžiosios Motinos Upės ištakų. Turbūt jau aišku, kad šių klajūnų keliai ankščiau ar vėliau susikirs.

Šioje dalyje smagiausia skaityti apie Ailos atradimo džiaugsmus. Išmokti  tobuliau medžioti, prisijaukinti arklį, atrasti dar neatrastas galimybes. Kitiems patiks broliai avantiūristai. Jų kelyje – įvairiausi pirmykščių žmonių gyvenimai – nuo mamutų medžioklių iki laivų statybos.

Visa kas liko – meilė. Lygiai tokia pati, kokia bus ir po milijonų metų. Gera idėja pamažu virsta meilės romanu. Bus matyt. Skaitau trečią dalį.

Jean. M. Auel. Urvinio lokio gentis.

AUEL, Jean, M. Urvinio lokio gentis. [romanas]. Iš anglų k. vertė Rasa Krulikauskienė, Nomeda Berkuvienė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2012]. 605 p.
Pirmoji serijos „Žemės vaikai“ knyga.

Dabar man aišku, kodėl pasirodei – tu neatnešei mums mirties, tu suteikei mums galimybę gyventi. (psl. 586).

Mada
Ir kas galvojo, kad KĄ SKAITYTI? kada nors pradės skaityti „Obuolio“ leidyklos knygas? Bet mada yra mada. O ir leidyklai pradėjo sektis – leidinių sąraše tikrai daug intriguojančios laisvalaikio literatūros. Kad ir kaip norėčiau skaityti tik išskirtinę intelektualią prozą, laisvalaikiu vis tiek graušiu va tokius madingus  skaitalus. Tokių knygų pirkti gal ir neverta, bet radusi bibliotekoje čiupau ir parsinešiau namo.

Priešistorė, urviniai žmonės ir visa kita
Gerai, kad dar nebuvau prisiskaičiusi knygą liaupsinančių atsiliepimų. Arba, tiksliau, buvau perskaičiusi vos kelis. Todėl nenusivyliau pakankamai nuobodžia knygos pradžia ir lėtai vystomu siužetu. Žemės drebėjimas.. Viena mergaitė priešistoriniame pasaulyje… Ilgi susipažinimo, nepripažinimo, pripažinimo ir dar ten visokie ritualai. Kai kurie gana juokingi, jau neminint, kad mūsų psichologiniai įgūdžiai tikrai smarkiai atsilieka nuo priešistorinių žmonių gebėjimų. Kur jau ten mums šalia nuovokiojo genties vado Bruno… Beje tikrai nesitikėkite, kad perskaitę grožinę knygą tapsite priešistorinio pasaulio žinovais. Nors knyga ir pelnė pasaulio archeologų, antropologų ir paleontologų pagarbą, bet geriau jau užsiprenumeruokit kokį žurnalą arba pažiūrėkit dokumentinių filmų.

Kitą vertus, grožinės literatūros knygų apie priešistorę beveik ir nėra (neminint vaikystėje skaitytos „Mamutų medžiotojai“), tad šią buvo labai įdomu skaityti dėl kitokios temos, o ne kokių nors ypatingų priešistorinių žinių.

Serialas
Kaip pagaliau siužetas įsisiūbavo ir įtraukė, knyga pasibaigė. Veiksmas ėmė ir nutrūko įdomiausioje vietoje. Autorei juk nėra kur skubėti:  iš viso šioje „Žemės vaikų“ serijoje yra net 6 knygos. Laukite tęsinio. Tačiau priešingai nei serialo, kurio kitos serijos galima sulaukti po savaitės, šios knygos antra dalis bibliotekoje tepasirodys… galbūt po kokių metų.

Nepaisant visko, KĄ SKAITYTI? deda didelį pliusą leidyklai už vis įdomesnį knygų pasirinkimą.