Marina Stepnova. Italų pamokos.

Stepnova_ItaluSTEPNOVA, Marina. Italų pamokos. [romanas]. Iš rusų k. vertė Lolija Spurgienė. Vilnius: Tyto alba, 2016. 268 p.

Aš negyvenu. Tu irgi negyveni. Mes tik norime. (psl. 209).

Keista knyga… Fanfarų nebus, lyginimo su „Lazario moterimis“ – irgi. Nors labai sunku negalvoti apie pastarąją, o dėl to viskas tik subjektyviau.

Slogi knyga. Ir slogi ne tik dėl sunkios Ivano vaikystės, ar nelaimingų meilių, ne, kaip tik, dėl visokių smulkmenų, kurios kažkaip meistriškai įpintos į tekstą tarsi bandė įrodyti visiškai visišką gyvenimo beprasmiškumą. Brrrr….

Bet skaičiau. Ir dabar galvoju – skaičiau juk dėl paties teksto. Gražus jis. Įmantrus. Dar intelektualus. Retame puslapyje nėra nuorodų, ir tikrai tik nedaugelis iš jų man būtų buvusios nereikalingos… Pats tekstas kvietė jį skaityti, išjausti, pamatyti… Kai kada netgi per daug jausmingai, per giliai.  Betgi kad taip parašyta! Ir kaip rašė Knygų žiurkės – nereikia ten net siužeto….

Gurmanams.

Reklama

Marija Stepnova. Lazario moterys.

Stepnova_Lazario moterysSTEPNOVA, Marina. Lazario moterys.  [romanas]. Iš rusų k. vertė Sigitas Parulskis. Vilnius: Tyto alba, 2013. 390 p.

Dabar jūs žinote, kas yra baletas (psl. 306).

Puantai neturėtų nugąsdinti baleto nemėgėjų. Tiesa, knygoje apie jį šis tas yra. Tas šis tas verčia jaustis nejaukiai: didelė tikimybė, kad vietoj scenoje išsipuošusių spragtukų ir džiuljetų imsiu ir išvysiu nukankintus, nualintus, nuo vaikystės traumuojamus artistus.

Bet knyga tikrai ne apie baletą. Tai šeimos saga. Kažkur nuo XIX a. pabaigos ir beveik iki šių dienų. Ir veiksmas vyksta Rusijoje. Šaunu! Dar daug kas džiaugiasi vertėju. Vertimų subtilybių neišmanau, tad ir pastebėjimų neturiu. Bet jau pirmieji sakiniai nuteikia, kad tekstas bus neprastas.

Tikrai, knyga puiki. Nedrįsčiau teigti, kad tai mano metų atradimas, geriausia kada nors skaityta, ar dar ten kokia nors akis atvėrusi knyga. Ne, nieko panašaus. Sakyčiau, pradžioje net nuobodžiavau. Bet tik pradžioje, kol įsijaučiau į tekstą, kol pajutau šiek tiek sarkastišką, šeimos istorijoms ne visai būdingą stilių, kol susigaudžiau, kas čia ir kaip. O paskui… Meilė, neapykanta, džiaugsmai ir nusivylimai, karai,  jau minėtas baletas. Juokas ir ašaros kartu.

Gera knyga. Patiko. Kada nors tikrai mielai paskaitysiu dar kartą.