Kristi A., (1991). Rodžero Ekroido nužudymas. Iš anglų k. vertė K. Pečiulis. Vilnius: Židinys, 156 p.
Ekroidas sėdėjo krėsle priešais židinį ta pačia poza, kaip aš jį palikau. Jo galva buvo nusvirusi ant šono, o virš apykaklės blyksėjo pinta durklo rankenėlė (psl. 28).
Tai bene baisiausias sakinys iš šio romano. Jeigu staiga dingtų visi modernūs trileriai ir detektyvai, nei kiek nenusiminčiau. Dažnai jie neoriginalūs, lenktyniaujantys tarpusavyje ne kas parašys gudriau, bet kas parašys kruviniau. Bet vis dėlto jei staiga vieną dieną visi kruvinieji trileriai dingtų, jų net nepasigesčiau, skaityčiau anglų detektyvus, ir pirmiausią klasikinę Agata Kristi.
Tuo labiau, kad šis detektyvas tikrai šaunus, yra visi tikram klasikiniam detektyvui reikalingi bruožai: keli negyvėliai, būrys įtariamųjų, netvirti alibi, šeimos dramos, slaptos vedybos ir nesantuokiniai vaikai, narkotikai ir šantažas. Žinoma, ir garsusis detektyvas Puaro. Gudrus skaitytojas gal ir atspės žudiką iš karto, o gal ir ne, jei nežvilgčios į paskutinius puslapius.
Beje, knygoje beveik jokio kraujo, o baisiausias žodis „lavonas“.
Geras laisvalaikio skaitinys visiems, kas dar neskaitė, nes ne veltui knyga tikriausiai yra ir 1001 knygų sąraše.
kaskaityti.lt 