Angela Marsons. Kraujo ryšiai.

MARSONS, Angela. Kraujo ryšiai [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas. Kaunas: Jotema, 2018. 352 p.

Kima Stoun V.

Kima išgyveno dar vieną mūšį su daktare Aleksandra Torn. Bet nežinia, ar įstengtų atlaikyti kitą.

Pirmas sakinys: Daktarė Aleksandra Torn atsisėdo prie kvadratinio staliuko, skiriančio dvi viengules lovas.

Geroji žinia – vėl susitiksim su daktare Torn.

Blogosios nebus. Nes viskas kaip ankstesnėse knygose – nužudymai, lavonai, byla, įkalčiai, įtariamieji, tyrimai. Ir pabaiga. Na, kai likusius penkiasdešimt puslapių tiesiog perskaitai vienu atsikvėpimu. O ir tas daktarės personažas tikrai intriguojantis. Panašu, kad čia nebuvo paskutinis susitikimas….

Daugiau kaip ir nebėra ką rašyti. Seriją jau įpusėjau, liko maždaug tiek pat. Detektyvai nėra kažkokie stebuklingi ar ypatingi, bet juos lengva skaityti, kartais pasitaiko įdomių temų, yra tęstinė, per visas knygas einanti siužetinė linija, pabaigos ganėtinai intriguojančios.

Yra, tikrai yra geresnių detektyvų. Kad ir tas mano dabar garbinamas italas. Nepaisant to, man patinka karts nuo karto įterpti Kimos Stoun istorijas tarp kitų įvairiausių žanrų knygų.

Angela Marsons. Žaisti su mirtimi.

MARSONS, Angela. Žaisti su mirtimi [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas. Kaunas: Jotema, 2018. 368 p.

Kima Stoun IV

Štai kur esmė.

Pirmas sakinys: Supratau, kad ji negyva, anksčiau, nei prisiliečiau prie kūno.

Na, Kima dirba toliau, o skaitytojai mėgaujasi dar viena istorija labai keistoje ir šiurpioje vietoje – lavonų fermoje… Čia atliekami moksliniai tyrimai su kūnais žmonių, kurie po mirties norėjo būti dar kažkam naudingi.

Ir koks turi būti nusikaltėlis, kuris savo nusikaltimams pasirinktų tokią vietą? Situacija makabriška, kažkiek primena vaikų žaidimus ir didelę nemeilę. Tuo pačiu būdu žudomos merginos, paliekami tokie pat ženklai. Tikriausiai siautėja serijinis žudikas…. Nors, kaip jau žinome, visko gali būti, ir, jei yra ką išsiaiškinti, Kima būtinai išsiaiškins.

Su tokiomis serijomis būna taip – kritikai vietos nebėra. Silpnas siužetas? O ką, personažai juk pasiilgti, įdomu skaityti. Trūksta logikos? Kima taip patinka, kad nebelabai svarbu, ką ji ten tiria. Daug klaidų ir vertimo spragų? Kam tai rūpi, juk čia mėgstamos autorės dar vienas romanas. Tegyvuoja subjektyvumas.

O ką apie tuos detektyvus daugiau ir parašysi? Galima pafilosofuoti, kodėl juos skaitome ir kodėl jie yra tokie populiarūs? Kodėl įdomu skaityti apie nusikaltimus ir šiurpius įvykius? Gera pabėgti nuo realybės? Ar tiesiog lengva skaityti, nes intriguoja gerai suregztas siužetas?

Man Kima ir jos komanda patinka. Tiesiog. Be didelių filosofijų. Jau užsisakiau ir penktą knygą.

Angela Marsons. Dingusios mergaitės.

MARSONS, Angela. Dingusios mergaitės [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Margarita Vilpišauskaitė. Kaunas: Jotema, 2017. 414 p.

III Kima Stoun serijos knyga

Kaip stipriai mylite savo dukrą? Išmatuokite šią meilę svarais. Sveika konkurencija išryškina geriausias žmonių savybes. Pora, pasiūliusi didžiausią sumą, savo dukrą pamatys. Pralaimėjusi pora – nebe.

Pirmas sakinys: Emilė Bilingem mėgino klykti pro burną dengiantį delną.

Vėl grįžtu į jau pažįstamų detektyvų komandą. Ką jie narplios šioje knygoje? Deja… ir vėl bus įpainioti vaikai. O tai man nepatinka. Nes, kai, atrodo, baisiau nebegali būti, tada pasirodo, kad gali.

Detektyvas. Rašytoja, kuri moka įtikti skaitytojams. Įtampos daug. Veiksmo nelabai. Mirusiųjų daug. Laikas tiksi, nes dar yra šansų vaikus saugiai grąžinti namo. Visi nervinasi. Iš praeities kyla visokios paslaptys ir, rodos, geriausi draugai suvokia, kad visiškai vieni kitų nepažįsta. Kaip jie pasielgs stresinėje situacijoje? Niekas nežino. Tikriausiai net jie patys.

Kima tokia pati. Emocijos tokios pat. Didžioji dalis siužeto intriguoja, pabaiga… Ech, jau tos moterys, rašančios detektyvus. Nors… aišku visada norisi tokios pabaigos, net kada ji tokia pat, kaip ir šimtai kitų.

Kas toliau? Kokia byla? Tikiuosi, vaikų nebebus.

Angela Marsons. Blogio žaidimas.

MARSON, Angela. Blogio žaidimas [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Dalia Paslauskienė. Kaunas: Jotema, 2016. 368 p.

Detektyvė Kima Stoun – II knyga.

Gavom patvirtintą aukos tapatybę… ir tau tai nė kiek nepatiks.

Pirmas sakinys: Liko trys minutės.

Taigi, antra Kimos byla. Kima – tai, kaip ir dešimtys kitų (ar kada skaičiavote, kiek turit patinkančių ar nepatinkančių knyginių detektyvų tyrėjų personažų?) – keistuolė, uždara, atsiskyrusi, traumuota, skaudinta ir panašiai. Bet ryžtinga, atkakli ir, ankščiau ar vėliau, tikrai pasieks savo. Komanda gal ir ne visada ja džiaugiasi, bet skaitytojai – visada. Skaitom, kas vėl nutiko.

O nutiko kai kas baisaus. Įpainioti vaikai. Ir įpainioti taip, kad ei, baisu skaityti. Baisu skaityti net ir knygoje, o tada dar supranti, kad panašūs dalykai tikrai nutiko ir nutinka. Gerai, knygoje istorija išgalvota, bet juk taip būna… Neseniai rašiau, kad Kingo siaubas paskutinėje knygoje jau kažkoks išsikvėpęs. Taip, tikrai, palyginus su nusikaltimu, kurio imsis Kima, išsikvėpęs tikrai.

Šioje istorijoje yra labai įdomus personažas. Sociopatas. Jo darbeliai iš karto atskleidžiami skaitytojui – taip autorė bando pasikapstyti po psichologiją. Koks turi būti žmogus, kokia turi būti logika, minčių eiga, gebėjimas perprasti aplinkinius ir jais manipuliuoti. Labai įdomu skaityti. Šiek tiek prisimiršta pagrindinis nusikaltimas.

Patiko. Ta britų kriminalistinė literatūra taip netoli nuo tų tradicinių, tipinių detektyvų. Kas toliau? Toliau – dar dešimt gerų istorijų!

Angela Marsons. Nebylus riksmas.

MARSON, Angela. Nebylus riksmas [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Bronislovas Bružas. Kaunas: Jotema, 2016. 368 p.

Detektyvė Kima Stoun – I knyga.

Aš jį pričiupsiu. Garbės žodis, pričiupsiu.

Pirmas sakinys: Penki asmenys, suformavę pentagramą, apsupo ką tik supiltą žemių kauburį.

Tik vienas trumpas komentaras Knygų klube, ir knyga, pastūmusi visas kitas, keliauja į skaitytinų knygų pirmąsias gretas. Visi užtikrinti pasisakymai, kad kitų skaitytojų nuomonė ir rekomendacijos nieko nereiškia, yra nieko verti. Ką gi, Kima Stoun, tai Kima Stoun.

Paprastas detektyvas. Labai paprastas. Gal net buvau pamiršusi tokius, paskutiniu metu vyravo gal kiek kitokie skaitiniai. Bet susipažinau su Kima, jos praeitimi, vaikyste, traumomis, su jos komanda. Ir įsitraukiau. Labai.

O daugiau pasakyti nėra ką. Standartinis detektyvas. Randami kūnai, vyksta tyrimas, ieškomi kaltininkai. Kaip ir viskas, ko reikia tradicinio detektyvo fanams. Man patiko. Tiesa, aukos – vaikai. Sakyčiau, kad tai minusas, apie mirusius vaikus geriau nieko negirdėti ir nežinoti netgi knygose. Bet dabar skaitau antrąją knygą, tai gal patylėsiu. Va ten…

Neskaičiusiems ar ieškantiems klasikinių detektyvų: prašom. Berods yra jų bent dvylika, užteks ilgam.