Kotryna Zylė. Sukeistas.

Kotryna Zylė. Sukeistas.

ZYLĖ, Kotryna. Sukeistas. [romanas]. Vilnius: Aukso žuvys, 2019,  232 p.

Toms vorėms visiškai nusispjaut, kas mirs. Ar mirs.
„Tokia pasaulio tvarka“, – sako. „Jūs jau mums atleiskit“!
Aš puikiai žinojau pasaulio tvarką, prieš jai sugalvojant apsiversti aukštyn kojomis.

Šiek tiek lietuviškos mistikos paaugliams. Smalsu. Nors abejonių būta, visokios ten kartelės užkeltos aukštai lyg dangaus, tad ko čia dar tikėtis…

Ir tikrai, pirmas įspūdis silpnokas. Gabė – viena iš daugelio dailės mokyklos mokinių. Visgi ji perkeliama į vyresniųjų klasę, kad greičiau galėtų imtis diplominio darbo. Gedas – toje vyresniųjų klasėje sutiktas vaikinas, kuris yra kažkoks kitoks, keistesnis, nei visi. Tad Gabės širdis ima plakti greičiau… Va, va, galvojau, viskas aišku, jau galiu ir nebeskaityti, nebeįdomu. Ir šimtas metų iki to vaikiškų Klampynių kronikų grožio.

Bet… romanas juk mistinis! Po kelių lapų patekau į kažkokį keistą, raudona spalva išterliotą skyrių, dar keli lapai, dar, jau neblogai, jau įdomiau, viskas labai greitai įsisuko ir knyga baigėsi. Bendras įspūdis? Labai teigiamas.

Kas patiko? Patiko, kaip pamažu į siužetą įslenka kitokio pasaulio būtybės. Patiko Gabės didelė šeima: tėvai, sesės, močiutės ir seneliai, proseneliai. Patiko bitės ir vorės. Raudonų raidžių skyriai ir raudonos terlionės. Suplyšusio viršelio įspūdis (ne šiaip sau). Ir tarmiška kalba. Susidūrus akis į akį su mirtimi, senolio Juozuko mintys ramina ir suteikia vilties.

Ir dar…. Tik dabar pamačiau, kad romanas pateko į Metų knygos paaugliams ketvertuką. Ar balsuosiu? Tikriausiai. O kol kas norisi perskaityti ir kitas tris knygas.

Gąsdinančios istorijos intriguoja tol, kol jas pasakoja kažkas kitas. Kai tokie dalykai nutinka pačiam, kūną ir mintis ima nuodyti siaubas.

Justinas Žilinskas. KGB vaikai

Zilinskas KGB vaikaiŽilinskas, Justinas. KGB vaikai. [romanas]. Vilnius: Aukso žuvys, 2013,  432p.

– Geras. Viliau, čia ieško tavęs… (psl. 32).

Gyvenimas ima ir susijaukia, kaip tarsi iš dangaus nukrenta nematyta neregėta sesuo, maža to, dar turinti kažkokių keistų galių. Pirma mintis ir buvo, kas čia per lietuviški x menai?

Antra mintis – visai ne to tikėjausi. Padėta lentynoje man ji labai asociavosi su Sovi Oksanen „Valymu“. Tos raudonos KGB raidės…  kasetės formos… Slogu ir šiurpu, ne visada norisi tokias knygas skaityti…

Ko jau ko, bet lengvo trileriuko tikrai nesitikėjau. Net nelabai ir supratau, prie ko tas KGB…. Fone šmežteli keletas buvusiu kėgėbistų, na, gal dar toks praeities šleifas veikėjus persekioja. Daugiau: labas, aš tavo sesė, oi, bėgam, gaudo, šaudo, išdavikai, gelbėkit. Jei ne surinktos įvairios detalės (buvo ir ne labai logiškų) tai net nesuprastum, kad veiksmas vyksta veik prieš 20 metų…

Ir kokia gi išvada? Labai rekomenduoju! Paskaitykit. Nepaisant visiškai žlugusių išankstinių nuostatų, čia kiekvieno knygų mėgėjo svajonė. Kai skaitai, ir negali sustoti. Kai norisi knygą visur su savim tampytis. Kas ten toliau bus? Kaip baigsis? Gal ir nestebuklingai, bet vis tiek toks skaitymas teikia daug džiaugsmo.

Beje, ar jūs nejaučiate, kad nuo kai kurių žmonių sklinda stingdantis šaltis, o nuo kitų – jauki šiluma?  Jaučiat? Tik niekam nesakykit…