Justinas Žilinskas. KGB vaikai

Zilinskas KGB vaikaiŽilinskas, Justinas. KGB vaikai. [romanas]. Vilnius: Aukso žuvys, 2013,  432p.

– Geras. Viliau, čia ieško tavęs… (psl. 32).

Gyvenimas ima ir susijaukia, kaip tarsi iš dangaus nukrenta nematyta neregėta sesuo, maža to, dar turinti kažkokių keistų galių. Pirma mintis ir buvo, kas čia per lietuviški x menai?

Antra mintis – visai ne to tikėjausi. Padėta lentynoje man ji labai asociavosi su Sovi Oksanen „Valymu“. Tos raudonos KGB raidės…  kasetės formos… Slogu ir šiurpu, ne visada norisi tokias knygas skaityti…

Ko jau ko, bet lengvo trileriuko tikrai nesitikėjau. Net nelabai ir supratau, prie ko tas KGB…. Fone šmežteli keletas buvusiu kėgėbistų, na, gal dar toks praeities šleifas veikėjus persekioja. Daugiau: labas, aš tavo sesė, oi, bėgam, gaudo, šaudo, išdavikai, gelbėkit. Jei ne surinktos įvairios detalės (buvo ir ne labai logiškų) tai net nesuprastum, kad veiksmas vyksta veik prieš 20 metų…

Ir kokia gi išvada? Labai rekomenduoju! Paskaitykit. Nepaisant visiškai žlugusių išankstinių nuostatų, čia kiekvieno knygų mėgėjo svajonė. Kai skaitai, ir negali sustoti. Kai norisi knygą visur su savim tampytis. Kas ten toliau bus? Kaip baigsis? Gal ir nestebuklingai, bet vis tiek toks skaitymas teikia daug džiaugsmo.

Beje, ar jūs nejaučiate, kad nuo kai kurių žmonių sklinda stingdantis šaltis, o nuo kitų – jauki šiluma?  Jaučiat? Tik niekam nesakykit…

Reklama