Sophie Hannah, B. A. Paris, Clare Mackintosh, Holly Brown. Dublerė.

HANNAH, Sophie, PARIS, B. A., MACKINTOSH, Clare, BROWN, Holly. Dublerė [psichologinis romanas]. Iš anglų kalbos vertė Ilona Šalnienė. Vilnius: Balto, 2022. 336 p.

Šios nesąmonės geruoju nesibaigs. Nei mamoms, nei jų dukroms.

Pirmas sakinys: Akimirką matai tik grožį.

Ar jūs matote tą patį, ką ir aš? Žinomas pramoginės literatūros autorių pavardes? Keturias? Keturias! Taip, akimirką man net užgniaužė kvapą. Nes bent dvi rašytojas žinau – Paris ir Mackintosh trileriai yra tie, dėl kurių ir miegą paaukotum. Bet pirma susižavėjimo akimirka praėjo, knyga perskaičiau, ir…. Keturios autorės! O rezultatas tik toks?

Prestižinėje aktorių mokykloje keturių paauglių grupelė susiduria su sunkumais. Tokiais, kuomet tėvams reikia eiti pas direktorių. Iš pradžių tai atrodo tik konkuruojančių merginų pokštai, bet vėliau jau nebejuokinga – merginos (ar jų mamos?) susiduria su tikrais iššūkiais.

Ir, deja, tik tiek. Aišku, psichologijos yra. Tai ir galėtų gelbėti knygą – keturios paauglės, keturios mamos. Skirtingi charakteriai, skirtingi požiūriai. Panarpliojami visokie variantai, galima pasvarstyti, kas čia turi daugiau problemų: mamos ar dukros? Ir kurioms labiau reikia pagalbos. Kas kam labiau padės? Mamos dukroms, dukros mamoms, o gal visos aštuonios susiburs ir kartu viską išspręs.

Dar knygą galėtų išgelbėti šiek tiek nestandartinis stilius. Keturios autorės, įdomu, kaip čia bus, kaip tos keturios istorijos susipins, ar jausis kokie nors ryškūs skirtumai, ar ne. Ir įdomu, kas čia sugalvojo parašyti tokią knygą. Ir kas iš to išėjo.

O išėjo tai ne kažkas. Perskaičiau ją, žinoma, kaipgi. Pasižavėjau tomis keturiomis pavardėmis ant viršelio. Ir viskas. Net gaila rašyti, bet visiškas standartinis ir visiškai, tikrai visiškai nieko ypatingo.

Clare Mackintosh. Įkaitė.

MACKINTOSH, Clare. Įkaitė [psichologinis trileris]. Iš anglų k. vertė Regina Šeškuvienė. Vilnius: Alma littera, 2021. 400 p.

Žiūriu į juos ir sunku patikėti, jog gyvenimas tęsiasi toliau ir niekas nežino, kad visų gyvybė – mano rankose.

Pirmas sakinys: OPERATORĖ: Klausau, kas atsitiko?

Pažiūrėjau kažkokį filmą apie lėktuve skrydžio metu paimtus įkaitus ir va, knyga, labai panaši. Kodėl filmas kažkoks? Na, tikriausiai visi esame matę ne vieną tokio siužeto įkaitų dramą. Net nekeista, kad ir pavadinimai, ir istorijos lengvai pasimiršta.

Lengvai pasimiršo ir šios knygos siužetas. Mėnuo, ir… panašu, kad galėčiau skaityti iš naujo. Gal knyga ir nekalta – toks jau dabar laikas. O ir autorė tikrai nebloga, jos trileriai prie tų geresnių, įtraukiančių ir nenuobodžių. Tik va, viskas ankščiau ar vėliau susiveda į šeimynines dramas, paslaptis ir, žinoma, vaikystes traumas. Jau šimtą kartų skaityta, matyta, girdėta.

Įkaitė gi – Mina, stiuardesė. Norėdama pabėgti nuo tolstančio vyro ir kasdienės rutinos, susikeičia pamainomis ir išskrenda į pirmąjį tiesioginį skrydį iš Londono į Sidnėjų. Įkaitas – Adamas. Mina, kuo toliau, tuo labiau tolsta, dukrai irgi jaučiasi nereikalingas, o pečius slegia visokios vyriškos paslaptys. Įkaitai ir keleiviai – nežinia, ko reikia saugotis. Tos juodaplaukės merginos, kažką naršančios telefone, tariamos medikės, sėdinčios antroje eilėje, o gal ten tos poros su kūdikiu? Įtampėlės šiokios tokios bus. O ir lėktuvui nutūpti kažkaip reikės.

Ne, knyga tikrai nėra prasta. Gal siužetą ir įmanoma nuspėti, bet stilius nėra banalus, įtraukia. Puslapiai verčiasi greitai, ypač pabaigoje. Užskaitau, pailsėti tikrai galima. Liko dar viena lietuviškai išleista autorės knyga. Skaitysiu. Ir lauksiu kitų.

Clare Mackintosh. Leidau tau išeiti.

MACKINTOSH, Clare. Leidau tau išeiti [romanas]. Iš anglų k. vertė Akvilina Cicėnaitė. Vilnius: Alma littera, 2016. 384 p.

Užsimerkiu, lėtai atsidūstų. Laikas liautis apsimetinėjus.

Seniai beskaičiau knygų, kurių viršelius puošia išdidus užrašas: psichologinis trileris. Ko reiktų tikėtis? Iš filmo – daugmaž aiškų. Iš knygos… Iš knygos – gero siužeto, intrigos ir įtampos, kuri neleis jos užversti iki pat paskutinio puslapio. O pagaliau tą puslapį atsivertus – nuostabos, kad gal nelabai to ir tikėjausi. Arba, kad ir nelabai tesupratau, kaip gi viskas baigėsi?

Bet kokiu atveju – mano atsiliepimai teigiami.  Avarija, mažo berniuko žūtis, pabėgęs vairuotojas ir kaltės jausmas, kuris jį (arba ją) kankina. Detektyvai inspektoriai, kantriai žingsnelis po žingsnelio narpliojantys įvykį ir ieškantys galimo nusikaltėlio, nors pačių namuose rūpesčių irgi netrūksta. Jūra, paplūdimys, šuo ir jo (šuns) gydytojas, pamažu vėl bandantis pamilti (ne, ne šunį). Vyras, kurį kiekviena normali moteris paprasčiausiai nušautų. Gal ir ne, bet iš namų ir iš savo gyvenimo tikrai išmestų. Visi kiti psichologiniai reikalai. Netikėtai ir išeina visai neblogas romanas, atsiprašau, psichologinis trileris. Mėgaukitės.

Skaityti tikrai neprailgo. Apsigauti buvo kur. Nustebti – irgi. Ir pasvarstyti kas ir kaip. Tiesa sakant, nelabai suprantu  ir dabar, kaip ten viskas galų gale tai Dženai baigėsi. Variantų – bent du. O tai ir reiškia, kad visgi trileris buvo visa neblogas.