Kazys Binkis. Raštai. T. 2

BINKIS, Kazys. Raštai. T. 2. [sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė Adolfas Juršėnas]. Vilnius: Pradai, 1999 . 497 p.
T. 2: Poemos

Rudenį – visi į poras!
Petras glaustos prie Barboros.
Romas sukas apie Oną.
Marijona myli Joną,
Duok tu jai nors milijoną, –
Neperleis ji niekam Jono. (psl. 3).

Turbūt mažai yra nežinančių šios poemos ir jos turinio. Žinoma ji ne tik iš mokyklos laikų, bet ir iš Vytauto Kernagio dainos. Bet gal ir nedaug kas žino, kad Kazys Binkis parašė ne tik „Tamošių Bekepurį“, bet ir daug kitų poemų. Ne tris ir ne keturias. Visos jos – antrame rašytojo septintomio raštų tome.

 Poemų literatūrinė vertė nevienoda, apie tai rašoma ir įvade. Tekstuose daug pasikartojimų, o ir jis pats ne visada gražiai surimuotas. Bet poemas įdomu skaityti dėl jumoristinio, satyrinio požiūrio į to meto įvykius. Tarsi žiūrėtum iš šalies į Lietuvą 1928-1937 metais. Emigracija, rinkimai ir netęsimi rinkiminiai pažadai, amerikonai, įtariai visus įvykius vertinantys paprasti, mažai išprusę kaimo žmonės. Emigracijai skirta ypatingai daug dėmesio, yra net atskira poema „Raulas keliauninkas“, o ir rėžiama konkrečiai:

Jau tikrai tam proto stoka,
Kas gyventi čia nemoka! (psl. 372).

Knygoje yra ir gražių poemėlių vaikams. Mielos, gražios, bet labai jau pamokančios, – beveik kiekviena baigiasi žodžiais „gavo lupti“.

Kazio Binkio poemas skaityti smagu, – jos juk jumoristinės. Tik gaila, kad dažniausiai juoktis tenka iš savo, lietuvio, gyvenimo ir charakterio, kuris ir po 80 metų mažai kuo tepasikeitė.

Reklama