Honoré de Balzac. Šagrenės oda.

BALZAC, Honoré. Šagrenės oda. [romanas]. Iš prancūzų k. vertė Jonas Norkus. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], 2011. 447 p. (Geriausia iš geriausių literatūros klasika).

Ar galima sustabdyti gyvenimo srovę? (psl 58).

Vis atsimenu kažkada internete perskaitytą nuomonę, kad beprasmiška skaityti seniau nei prieš 50 metų parašytus romanus: juk visos problemos beviltiškai pasenusios… Bet šioje, priešingai, ji netgi labai aktuali! Visiškai nuskurdusiam, nei vieno sū kišenėje neturinčiam jaunuoliui vieną dieną pasitaiko proga pakeisti savo gyvenimą: šagrenės odos talismanas išpildys visus jo norus, bet su kiekvienu noru mažės, kol visai sunykusi nusineš ir savo savininko gyvybę. Intriguoja.

Pirmiausia, reikia pagirti leidyklą, išleidusią knygą kišeniniu formatu. Nors siužetas labai aktualus šiandienai, o ruduo – tinkamas metas klasikai, Balzako tekstas nėra labai lengvas. Aplinkos, vietovių aprašymams skiriama labai daug dėmesio, rodos, nereikšmingas pobūvis užima net pusę pirmojo skyriaus! Bet knygos formatas nedidelis, puslapiai tarsi patys nejučia verčiasi, nors kaip minėjau, tekstas ne iš paprastųjų.

Antra, pati knyga. Labai sunku būtų apibūdinti: patiko, nepatiko… Dar nuo mokyklos laikų Balzako gyvenimas ir kūryba savotiškai sužavėjo, stebino jo produktyvumas, fanatiškas atsidavimas literatūrai. Romanas „Šagrenės oda“ jau seniai domino savo siužetu, mintimi, džiaugiuosi, kad Obuolys jį išleido tokiu patogiu formatu. Skaityti ją vietomis labai įdomu, vietomis tiesiog nuobodybė! Rafaelis, atspindėdamas to meto visuomenę, tikrai keistokas personažas, labai sureikšmina mirtį, bet nori ir tuo pačiu bijo gyventi.

– Visi gyvenimo džiaugsmai žaidžia aplink mano mirties patalą, šoka priešais mane tartum gražuolės moterys. Bet jeigu aš pasišauksiu jas – aš numirsiu. Visur mirtis! (psl. 314).

Daug protingesnė Polina…

– Tegul mirtis ateina, kada nori, – sušuko Polina, pagauta ekstazės. – Aš jau gyvenau! (psl. 333).

Pagalvoti perskaičius knygą tikrai yra apie ką. Tokiam talismanui šiandien tikriausiai irgi neatsispirtų daugelis. O ir Balzakas, gyvendamas šiandieninėje visuomenėje, tikriausiai parašytų labai daug įdomių knygų.