RYAN, Shari J. Gydytojo dukra. [istorinis romanas]. Iš anglų k. vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė. Vilnius: Sofoklis, 2023. 320 p.
Kai skaitytojas prisikasa iki paskutinio knygos puslapio, užverčia viršelį, ir nugarėlė gailiai girgžteli – tai pabaiga, metas padėti istoriją į lentyną kitam smalsuoliui. Karas nepanėši į knygą – jis neturi galo. Sukrėtimas trunka amžinai.
Pirmas sakinys: Kai įveikiu paskutinę pakopą ir atsiduriu ant žemės, užlieja jausmų banga.
Kaskart pradėjusi knygą apie karą ir holokaustą, prisimenu vieną straipsnį, niekinantį ir tokias knygas, ir jas skaitančius skaitytojus. Esą tai popsas, pinigų mašina, neetiškas būdas užsidirbti pinigų net nesistengiant patikrinti faktų, viskas išgalvota, nėra nieko tikro, tik manipuliavimas skaitytojo jausmais. Kažkaip taip panašiai.
O kai atsiverčiu padėkas, epilogus ar autoriaus žodį, skaitau, kad tai močiutės, giminaičių, artimųjų, ar nepažįstamųjų išgyvenusiųjų istorija, kuriai medžiaga kruopščiai rinkta daug metų.
Ką galvoti? Žinoma, nesitikiu tobulai išaustos pasakojimo gijos, įpintos poetinės kalbos ir modernaus siužeto stebuklų. Priimu tai kaip dar vieną istoriją apie laiką, kuomet pasak vieno gero spektaklio, žmonės vaidino Dievą.
Ši knyga apie holokaustą šiek tiek kitokia – joje spinduliuoja meilė. Nesvarbu, kad Aušvice, nesvarbu, kad sunkiųjų darbų fone, nesvarbu, kad ir slėptuvėje po žeme. Meilė. Pagrindiniai veikėjai jaunučiai, jų gyvenimo istorijos labai skirtingos, bet abu sieja tas pats faktas – jie šiame nacių pasaulyje nėra pageidaujami. Jų mirtis – tik dar vienas žingsnelis nacių išsvajotojo pasaulio link. Bet jaunimas stiprus, juos palaužti sunku, o jei jaunos širdys liepsnoja, nugalėti jų beveik ir neįmanoma.
Patiko. Lengvas, paprastas, greitas skaitinys, su tais jaunais užsispyrusiais charakteriais ir meilės spindulėliais. Žinoma, sutinku, kad tai popsas, nes ką tik pamačiau, kiek knygų yra parašiusi autorė. Bet jei tai vienas iš būdų nepamiršti istorijos, tai jis visiškai pateisinamas. Argi ne?
kaskaityti.lt 