Geriausia Lietuvos fantastika 1998. Sudarytojas Gediminas Beresnevčius. Kaunas: Eridanas, 1999. 384 p. Iliustratoriai: Arnoldas Kalnikas, Gintaras Vaišnoras, Janina Strockienė, Egidijus Šantaras.
– Kuo esu kaltinamas? – klausiu sunkiai nurijęs seiles.
Pirmas sakinys: Deja, mano mintys neturėjo tiek galios, kad užkištų tai jankei gerklę.
O dabar keliamės 20 metų į praeitį. Ir vėl – Lietuvių fantastika! Ir štai, euforija po truputį slūgsta. Išlindo išpuikęs ir išlepintas skaitytojas, per 20 metų prisiskaitęs ir prisižiūrėjęs ir šilto, ir šalto. Kur jau ten devyniasdešimtųjų lietuvių bandymai fantazuoti. Ar nustebins?
Turiu pripažinti – didžiąją rinktinės dalį nuobodžiavau. Na žinot, dabar tai galima per minutę susikurti paskyrą bet kuriame soc. tinkle ir ten publikuoti savo kūrybą. Rašai kiek nori ir ką nori, vieta neribojama. Tai įspūdis toks, kad ir popierius buvo neribojamas, nes dauguma kūrinių, per ilgi, per daug ištęsti, o šriftas mažutis ir suspaustas, tarsi buvo norima kuo daugiau sutalpinti teksto.
Pirmasis – alternatyvios istorijos pasakojimas, o jie jau savaime labai įdomūs. Bet kol dasikasiau iki pabaigos, net kelis kartus pasimečiau siužeto vingiuose. Na, galvoju, nieko tokio – kito veiksmas vyks kosmose, tikrai labai patiks. Deja… filosofinė pabaiga kažkiek dar bandė gelbėti padėtį, bet įspūdžio nebepataisė. Per daug viskas ištęsta. Trečiojo nesupratau. Pasitaiko… ir tai jau intriga, įdomu, bet verčiu toliau. Siaubinga iškyla šiek tiek pavirpina nervus, palengvėja, verta skaityti toliau, gal dar ne viskas prarasta.
Toliau pora alternatyviosios istorijos pasakojimų. Pirmasis neįsiminė, nors ir nominuotas III vieta, o va Karūna ir kraujas tikrai labai patiko. Paskui randu perliuką. Nors parašytas anuomet, visiškai nesiskiria nuo užsieninių apsakymų. Nubrauk sapnus man nuo akių. Nieko nereikalingo. Jokio tuščiažodžiavimo. Viskas. Puikumėlis. Galėčiau jau toliau ir nebeskaityti, bet nebedaug paliko. Kas ten toliau? Susipažinau su žymiuoju Gugiu. Ir su visai nežinoma Dalia.
Na, o netrukus po jų – pirmųjų vietų laimėtojai. Dar kartą su siaubu įsitikinau, kad maginė fantastika manęs nebežavi, nes pirmąja vieta nominuotas kūrinys buvo tiesios ilgas, nuobodus ir neatsimenu apie ką. Kita veidrodžio pusė šiek tiek sudomino savo atomazga, nors nesu tikra, ar ją supratau.
Tai įspūdžiai tokie labai dviprasmiški. Ar norėčiau dar lietuviškos fantastikos? Taip. Yra dar 1997 metų rinktinė, bet gal kada nors vėliau. Tas 20+ metų tarpas ir senovinis smulkus šriftas nelabai traukia.
Pabaigai šiek tiek statistikos. Po sėkmingo pirmojo, antrajam buvo pateikti 103 kūriniai. Laimėtojai:
I-oji vieta – Lina Darbutaitė „Sakmė apie Tjordilį, žmogų, berserką ir skaldą, surašytą Pilkosios Sesers Likimų Knygoje“.
II-oji vieta – Nigelis „Kitoje veidrodžio pusėje“.
III-ioji vieta – Gediminas Kulikauskas „Nenugalėtieji“.
Paskatinamosios premijos:
Gintautas K. Ivanickas „Nubrauk sapnus man nuo akių“ – mano favoritas.
Pranas Šarpnickas „Keturi“
Mindaugas Šyvis „Siaubinga iškyla, arba Per smėlį ir varines triūbas“
Justinas Žilinskas „Sakmė apie Gugį, smeiguolį ir geležinius žmones.