Maksas Frajus. Atėjūnas

Frajus_AtejunasFRAJUS, Maksas, ACH, Sigutė. Atėjūnas. Iš rusų k. vertė Dalia Saukaitytė. Iliustravo Sigutė Ach. Vilnius: Nieko rimto, 2005. 423 p.

– Nuodėmingieji magistrai! Ar tikrai? (psl. 24).

 Mano pomėgis skaityti nuo metų laikų nepriklauso. Sėdėjimas prie kompiuterio priklauso labai. Perskaitytų knygų krūvelė vis didėja ir laukia nesulaukia, kada pateks į šį tinklalapį.

Visi kitokių pasaulių gerbėjai tikriausiai jau yra skaitę Maksą Frajų, ar bent jau girdėję apie jo Echo labirintus. Kitoks pasaulis, neįprasti veikėjai, netikėti įvykiai, magija, sąmojis, – tiesiog daug valandų su gera knyga. Bent jau taip turėjo būti.

Gyvenimu nusivylęs Maksas patenką į kitą pasaulį, atsiskleidžia kaip ypatingų gebėjimų turinti asmenybė, stebina ne tik visko mačiusius, bet ir pats save. Maksą supa magija, magistrai, ekscentriški bendradarbiai, neatskleisti nusikaltimai ir du katinai. Dar puodai kamros, cigaretės iš po pagalvės, sugebėjimas kalbėtis mintimis ir kalnai maisto.

Nuodobu. Dar neperskaičiusi nei pusės, supratau, kad knyga ne man. Nuotykiai netraukė, veikėjai atsibodo, Maksas pradėjo erzinti, o tekstas atrodė iki begalybės ištemptas pasakojimais apie nieką. Neįsivaizduoju, ką galima parašyti dar keturiose knygose. Sąmojai atsibodo jau pirmosios pabaigoje ir skaitymo džiaugsmas kažkaip magiškai išnyko.

Užteko man tų Echo labirintų. Nemanau, kad kada nors užsinorėsiu dar.

Gendrutis Morkūnas. Grįžimo istorija.

Morkunas_GrizimoMORKŪNAS, Gendrutis. Grįžimo istorija: [apysaka]. Iliustravo Lina Žutautė. Vilnius: Nieko rimto, 2007. 216 p.
Geriausia 2007 metų knyga vaikams ir paaugliams.

Moteris paaiškino, kad į vaikų pasaulį patenka ne visi, o tik patys nelaimingiausi vaikai, tie, kurie iš sielvarto turėtų mirti nesulaukę nė trijų metų. (psl. 172).

Knyga labai panaši į jau skaitytą  „Vasara su Katšuniu“. Panašu, kad autorius matė daug nelaimingų vaikų. Tad šį kartą pagalbos reikia ne nelaimingiausiam berniukui Bernardui, o keistuolei mergaitei Vilijai. Ir veikėja gyvena ne mieste, o kaime.

Pasakojimas gana keistas, beveik detektyvinis. Kaip ir pirmojoje, pasakojimas detalus, be jokių pamokymų. Tačiau pabaiga kažkokia netokia. Nelabai tikra. Gal todėl, kad istorijos taip ir lieka knygose, o gyvenimas būna visai kitoks? O gal todėl, kad taip iki galo ir neaišku, kokiai auditorijai skirtos tokios knygos. Vaikams? Suaugusiems? Spręskite patys…

Žmonės – keistoki sutvėrimai. Jiems atrodo, kad viską supranta. Supratę, kad ko nors nesupranta, daugelis įtūžta. Ima kaltinti mokytojus, kad apie tai nemokė mokykloje, ar knygas, kad apie tai nerašo. Kartais kaltina ir tuos dalykus, kurių nesupranta. Atseit, kodėl lenda į gerai sutvarkytą ir suprantamą pasaulį. (psl. 170).

Arba

 – Tylėk. Kas viską geriau žino – tu ar aš?
Atsakymas į šį klausimą aiškus beveik kiekvienam vaikui ir kiekvienam suaugusiajam. Tokiems klausimams nepasiduoda tik vienas kitas vaikas. Suaugusieji tokius vaikus vadina nevykėliais, užsispyrėliais ir neklaužadomis. Kiek visokių įdomių vardų gali išgirsti vaikas, norintis, kad mama jam nupirktų ne raudonai žalias, bet žaliai raudonas kojines! (psl. 52).

Gyvenimo filosofija pagal Gendrutį Morkūną. Norisi dar.

Gendrutis Morkūnas. Iš nuomšiko gyvenimo.

mokurnas_is nuomsikoMORKŪNAS, Gendrutis. Iš nuomšiko gyvenimo: [apysaka]. Iliustravo Lina Žutautė. Vilnius: Nieko rimto, 2010. 156 p.
Metų knyga 2011 paauglių kategorijoje.

Visi nuomšikai. Visi! (psl. 150).

Vasara geriausias laikas skaityti vasariškas knygas. Arba vaikiškas. Taip ir atsidūriau vaikų literatūros skyriuje.

Šią knygą jau buvau pastebėjusi seniai. Nes labai intrigavo pavadinimas. Kas tie nuomšikai? Apie ką knyga?

Ji, kaip ir galima spręsti iš pavadinimo, apie nuomšikus.  Iš pradžių gana fantastinė: kažkokie eksperimentiniai Namai, nuomšikais vadinami našlaičiai, vaikų nuomai. Skaityti tikrai labai įdomu, intriguoja. O netrukus, po visų neįtikėtinų ir nepaprastų istorijų pradeda ryškėti pats tikriausias, realiausias šiandieninis gyvenimas. Su visomis problemomis ir rūpesčiais.

Savo bėdose paskendusių suaugusiųjų pamiršti vaikai turi tapti nuožmiais ir tvirtais. „Mums sako, kad jeigu būsime tvirti ir nuožmūs, išgyvensime lengvai“ (psl. 69). Vargas tam, kuris tokiu netaps, ir į gyvenimą bus išspirtas nepasiruošęs… Nemokantis gyventi už save didesnių žmonių pasaulyje. „Žinoma, mes irgi žmonės, tad pasitaiko visko. Kiekvienas su savo bėdomis dorojasi pats“ (psl. 43). Arba nepraranda vilties, kad viskas galų gale baigsis taip, kaip šioje knygoje.

„Tik imu galvoti, kad sunkiausia žmogui, kai jis vaikas“ (psl. 89). Abejojate? Būtinai paskaitykite!