Hermann Hesse. Demianas.
Nedažnas šiandien žino, kas yra žmogus (psl. 8).
Mes galime vienas kitą suprasti, tačiau paaiškinti pajėgiame tik save (psl. 9).
Ak, šiandien aš žinau: nieko pasaulyje žmogus taip nesibodi, kaip eiti keliu, vedančiu į save patį! (psl. 61).
Daugelis mirtį ir atgimimą, kuris tampa mūsų likimu, patiria tik šį vienintelį kartą, – kai dūlėja ir palengva suyra vaikystė, kai viska, kas buvo miela, skuba mus palikti, ir staiga pajuntame savo vienatvę ir pragaištingą kosmoso šaltį. (psl. 64).
Nėra ko lygintis su kitais: jeigu gamta jus padarė šikšnosparniu, nenorėkite būti povu. Kartais jūs tariatės esąs keistas, kremtatės, jog einate kitu keliu nei daugelis. Nuo to turite atprasti. Žvelkite į ugnį, žvelkite į debesis, ir kai tik ateis nuojauta ir jūsų sieloje prabils balsai, atsiduokite jiems, neklausinėdamas, ar tai leista, ar tai patinka ponui mokytojui, ponui tėčiui ar dar kokiam ten viešpačiui! (psl. 142).
Tikras kiekvieno žmogaus pašaukimas – vienas: ateiti į save. Ar baigs jis savo amžių poetu ar bepročių, pranašu ar nusikaltėliu – ne jo tai reikalas, ir galų gale tai neturi reikšmės. Svarbu rasti savo likimą, ne bet kokį, o savo, ir ryžtingai išgyventi jį savyje visą ir iki galo. Visa kita – netikra, visa kita – bandymas šito išvengti, bailus grįžimas prie minios idealų, prisitaikymas ir savų gelmių baimė. (psl. 165).
kaskaityti.lt 
Atgalinė nuoroda: Hermann Hesse „Demianas” at Būkime įdomūs sau ir kitiems!