Sebastian Fitzek. Kelias namo.

FITZEK, Sebastian. Kelias namo [romanas]. Iš vokiečių kalbos vertė Jūratė Pavlovičienė. Kaunas: Jotema, 2022. 382 p.

„Tu turi suprasti, kad šaltis – tai normali būsena, o šiluma – absoliuti išimtis Visatoje.“

Pirmas sakinys: Po visų sužalojimų, padarytų jautriausiose kraujosruvomis išmarginto kūno vietose, po daugybės smūgių į veidą, nugarą, inkstų sritį ir pilvą, nuo kurių šlapimas daugelį dienų nusidažydavo burokėlių spalva, po skausmų, kuriuos jis sukėlė sodo laistymo žarna bei lygintuvu, ji niekada nebūtų pagalvojusi, kad kada nors dar galės tai pajusti.

Ai, pamirškit, ką kada nors buvau rašiusi apie baisias knygas. Nei katinas iš Gyvūnėlių kapinių, nei šiurpus viešbutis kalnuose, nei Egzorcisto demonai niekada neprilygs žmonėms. Paprastiems, geriems, protingiems žmonėms, kurie grįžę vakare namo tampa pačiais tikriausiais sadistais.

Gerai, penkios žvaigždutės – kol kas tai tikrai baisiausia mano skaityta knyga. Rimtai. Ir ne veltui knygos pradžioje yra psichologinės pagalbos tarnybų kontaktai. Ne, jų man neprireikė, bet ei, ar tikrai nėra baisu pagalvojus, kad kas ketvirta moteris artimoje aplinkoje patiria smurtą? O dar baisiau, kad nepajėgia (nenori, negali, nemoka, nedrįsta ir t.t.) viso to užbaigti.

Taigi, Palydos tarnybos savanoris atsiliepia į moters skambutį, kuri eina namo. Turėtų eiti, bet namai yra paskutinė vieta, į kurią norėtųsi grįžti. Ir nors tarnybos taisyklės aiškios: jokių asmeniškumų ir per didelio įsitraukimo, Džiuliui nepavyksta. Jis nenori paleisti Klaros, nori jai padėti, surasti kokią nors išeitį… Ar pavyks?

Visgi nepaisant visų baisumų, knyga labai įtraukia. Pradžioje, žinoma, sunku visa tai suvokti ir mintys sukasi tik apie tuos sadistus, kuriuos kažkas netgi pajėgia mylėti. Net kai muša, net kai prievartauja, net kai laužo kaulus, net kai pardavinėja aukcionuose.. Kai visa ta psichologija pasidaro per daug sunki, užgriūna veiksmas. Painiava, neaiškumai, kažkas kažkur vyksta, nebeaišku, kas ir kodėl. Vienu žodžiu, viskas labai gerai ir teisingai supainiota. Tiesiog atsisėdi, įkvėpi, o iškvėpti gali tik užvertus knygą.

Perskaičiau, pasibaisėjau, padūsavau ir.. tiesiai į biblioteką kitų autoriaus knygų.

Sebastian Fitzek. Dovana.

FITZEK, Sebastian. Dovana [romanas]. Iš vokiečių kalbos vertė Jūratė Pavlovičienė. Kaunas: Jotema, 2021. 352 p.

– Ką tu padarei?

Pirmas sakinys: Jis buvo nuogas ir jį plėšė per pusę.

Šis vokiečių autorius – tikras atradimas. Kiekvieną knygą skaitau nekvėpuodama. Temos, siužetas, viskas taip suregzta, kad negali atsitraukti. Kartais tikrai per daug baisu, galvoju, ar tikrai to reikėjo? Bet knygas renkasi skaitytojas… Tad būkit atsargūs rinkdamiesi Sebastian Fitzek.

Dovana nėra kokia nors išskirtinė ar baisi knyga. Tik tema tokia, kad ilgokai apie ją galvoji, o ir greitai nepasimiršta. Ką gali tėvai padaryti dėl savo vaikų? Ar jiems tuo metu teisingai atrodantys poelgiai laiko perspektyvoje tikrai tokie ir liks? O ką galvos ir kaip gyvens vaikai, kuomet suaugs?

Tiesa dar viena įdomi knygos tema – suaugusieji, kurie taip ir neišmoko skaityti. Ir ne todėl, kad tingėjo, ne todėl, kad buvo apleisti ir niekas jais nesirūpino. Jie negali išmokti skaityti, nes yra šiek tiek kitokie. Ar kada pagalvojote, koks jų gyvenimas dabartiniame pasaulyje? Kur viska komunikacija – raštu. Kai dėl visų gyvenimiškų dalykų turi registruotis, pildyti, parašyti, siųsti… O jei nemoki?

Taigi, nors tapatintis nesinori nei su vienu personažu, lapai verčiasi patys. Paskutinis knygos trečdalis praryjamas akimirksniu. Kas toliau? Pertrauka. Liko vos kelios knygos, apie kitus vertimus kol kas nieko negirdėti, norisi pataupyti…

Sebastian Fitzek. 23-ias keleivis.

FITZEK, Sebastian. 23-ias keleivis [romanas]. Iš vokiečių kalbos vertė Jūratė Pavlovičienė. Kaunas: Jotema, 2022. 384 p.

Naomė kartais klausdavo savęs, kas didesnis beprotis, – rašytojas, išgalvojęs tą mėšlą, ar ji pati, mokanti pinigus už tai, kad galėtų patogiai įsitaisyti prie baseino ir „bendrauti“ su kirviu ginkluotais žudikais ir psihopatais, o netoliese vaikštinėtų gražiai nuaugę padavėjai ir per pertraukėles tarp skyrių, nelygu paros metas, aprūpintų kava, gėrimais arba kokteiliais.

Pirmas sakinys: Daktaras – taip jis mėgo save vadinti, nors niekada nebuvo įgijęs daktaro laipsnio, – atgalia ranka nusišluostė kaktą.

Pamirškite, ką rašiau apie Kingą ir Marsons. Į sceną žengia vokiečių rašytojas Fitzek… O dabar tai bus….

Kažkada skaičiau Terapiją. Nebe kažką atsimenu, bet įspūdis išlikęs. Tikėjausi kažko panašaus. Ir nežinau, net ką pasakyti. Buvo baisu.

Uždaros erdvės detektyvas. Didžiuliame kruiziniame laineryje dingsta žmonės. Dingsta visuose, visada, visame pasaulyje, bet „Sultonas“ ypatingas. Į jį ką tik įlipo Martinas Švarcas. Jis irgi ypatingas. Ne, ne todėl, kad yra visiškai rizikuoti nebijantis nutrūktdgalvis policijos psichologas. Ypatingas tuo, kad prieš keletą metų šiame laineryje dingo jo žmona ir sūnus.

Tai kur tie galai? Vandenyne? Kas čia su kuo susijęs? Kur tie žmonės? Ar pavyks juos išgelbėti? O gal bus dar daugiau aukų? Sveiki, atvykę į laivą.

Ai, labai patiko. Viską pamiršau, tikrai. Yra tiktai knyga ir tekstas. Norisi skaityti kol baigsis. Baisu? Taip. Bet, kaip sakė mano mėgiamas St. King, nieko nėra baisiau už realybę ir sąskaitas už elektrą (ar kažkaip panašiai).

Spėkit, kas toliau? Bibliotekoje rezervuotos visos lietuviškai išleistos Fitzek knygos. Ilgam neužteks, kol kas tėra tik kelios.

Sebastian Fitzek. Terapija.

FITZEK Sebastian. Terapija  [romanas]. Iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius. Vilnius: Alma littera, 2012. 280 p.

Kas čia dedasi? Kas ne taip? (p. 103).

Pradžia verta Picoult: vieną dieną poliklinikoje, įėjusi į gydytojo kabinetą, dingsta dvylikametė mergaitė. Skyrius po skyriaus bandom išsiaiškinti, kur gi dingo tas vaikas. Žinoma, vis kas nors nutinka, tad knygą užversti tikrai sunku.

Nors ir  nelabai mėgstu spėlioti, kokia bus pabaiga, šį kartą neatsargių komentatorių dėka ją nujaučiau. Bet man vis tiek  patiko. Tikrai.

Juk kažko ypatingo tikėtis iš tokių knygų nereikia. Šį kartą tai nors ir vienkartinis, bet geras  (maksimum trims-keturioms dienoms) pasiskaitymas. Netgi pakankamai intriguoja iki pat pabaigos. Ir tai knyga, kurioje yra šiek tiek mistikos. Tikros ar tariamos, – perskaitę galėsite nuspręsti patys…