Diane Chamberlain. Apsimesk, kad šoki.

Diane Chamberlain. Apsimesk, kad šoki.

CHAMBERLAIN, Diane. Apsimesk, kad šoki [romanas]. Iš anglų k. vertė Regina Šeškuvienė. Vilnius: Alma littera, 2017. 416 p.

Aš – puiki melagė (psl. 7).

Taip jau gavosi, kad perskaitytų knygų krūvelė vis didėja, o parašyti įspūdžius apie jas – vis nėra kada. Chamberlain jau gerai žinoma tiek man, tiek tinklaraščio skaitytojams, žinomas jos rašymo stilius, nuspėjamas siužetas ir visa kita. Bet įtraukia tos knygos, ir viskas. Toks sakyčiau Picoult (panašaus stiliaus knygų autorės) sindromas.

„Apsimesk, kad šoki“ – knyga apie paauglę. Dar visai mergaitę, vos keturiolikos, laimingą, svajotoją, augančią didelėje ir darnioje šeimoje. Gerai, ne viskas jau taip paprasta ir gražu – mergaitė yra įvaikinta, ir dar ne bet kaip, o atviru įvaikinimu. Paslaptys šioje knygoje tuo tik prasideda (įvaikinimas net nebuvo paslaptis), o eilinei, nors ir protingai paauglei nelabai jos ir rūpi. Juk tas vyresnis vaikinas, drąsi ir lengvabūdė draugė Steisė, mergaitiški vakarėliai ir visokie jaudinantys pasakojimai apie atsisveikinimą su nekaltybe, kurie tuoj tuoj turėtų pavirsti tikrove, daug svarbesni, ar ne?

Po keliasdešimt metų Molė (toks buvo laimingosios (?) paauglės vardas) su savo vyru Eidanu taip pat ruošiasi įsivaikinti mažylį. O primeluota tiek, kad mažai tikrai neatrodo. Melas kaip faktas įdomus tuo, kad galų tiesa vis tiek išaiškės, o knyga – kad baigsis taip, kaip ir visos kitos. Chamberlain meistriškai užgydo savo kuriamų personažų sielos žaizdas (bent jau dalinai), negailestingai sužeisdama skaitytojų širdis, kurie lauks dar vieno jos romano. Paskui ir dar. Ir gal dar.

Pomirtiniu gyvenimu aš netikiu.
Netikiu, kad tėtis mus mato.
Netikiu, kad jis mane girdi.
Bet labai trokštu apsimesti, kad taip ir yra. (psl. 407).

Diane Chamberlain. Slapti gyvenimai.

chamberlain_slapti-gyvenimaiCHAMBERLAIN, Diane. Slapti gyvenimai [romanas]. Iš anglų k. vertė Regina Šeškuvienė. Vilnius: Alma littera, 2014. 464 p.

Iden atsivertė dienoraštį ir pradėjo skaityti.

Trys savaitės. Tiek laiko praėjo, kai perskaičiau šią knygą. Ir sąžiningai: reikėjo ilgai galvoti, apie ką ji ten buvo….? Žinau tik vieną: tai buvo pats tikriausias malonumas. Kuomet skaitai ir niekaip nenori tos knygos, jos veikėjų paleisti.

Istorija istorijoje – puiku. Šeimų istorija – o tai dar puikiau. Garsi aktorė trumpam pabėga iš žvaigždžių pasaulio į tą paprastą, kasdienį ir pamato, kad čia irgi visai neblogai. Netgi galima sukurti kokį filmą. Pavyzdžiui, kad ir apie mamos gyvenimą. Tiesa, ta mama buvo garsi vaikų rašytoja. O Iden jos visai neprisimena. Tačiau yra dienoraščiai. Daug dienoraščių. Tada ir pasideda.

Knygoje yra visko. Tikrai visko. Kartais atrodė, kad net per daug. Juk ar įdomiai knygai neužtenka ir vienos ar kelių paslapčių? Užtektų.. O čia, rodos, sudėtos visos pasaulio negandos: ir smurtas prieš vaikus, ir ligos, ir neteisingi kaltinimai, ir žmonių žiaurumas, abejingumas, ir visai nepažinti artimieji ir dar ko tik norite. Bet tikriausiai taip ir turi būti – juk pavadinime yra žodis „slapti”, o tai jau daug ką sako.

Patiko. Kaip ir jau skaitytos. Kokia bus kita?

Diane Chamberlain. Nutraukta tyla.

chamberlain_tylaCHAMBERLAIN, Diane. Nutraukta tyla [romanas]. Iš anglų k. vertė Regina Šeškuvienė. Vilnius: Alma littera, 2016. 384 p.

Ir Sara pradėjo pasakoti. Sakytum, Lora pabeldė į gilaus šulinio rentinį, į šulinio, kuris buvo gerokai gilesnis, nei ji tikėjosi. (psl. 54).

Apie šią knygą irgi galima pasakyti tą patį: jau po kelių savaičių siužetas buvo visai išgaravęs iš galvos. Ir ne todėl, kad buvo neįdomu – priešingai, knyga taip įtraukė, kad negalėjau jos padėti, kol neperskaičiau… O taip skaitydamas, ką tu žmogus beatsiminsi, teko imti knygą į rankas, ir ramiai ją pavartyti dar kartą.

Taip taip, čia viena tų pramoginių knygų, kurios leidžia bent keletui valandėlių viską aplinkui pamiršti. Pirmiausia dėmesį patraukia graži mergaitė, o daugiau daugmaž viskas parašyta ant viršelio: Loros vyras nusišauna, o dukrelė nustoja kalbėti po to, kai ji, vykdydama paskutinę tėvo valią, aplanko slaugos namuose gyvenančią vienišą senutę. Ir prasideda: įvykių netrūksta ir į dienos šviesą pradeda lysti pačios juodžiausios paslaptys, turėjusios taip ir likti praeityje.

Daugiau nieko ir nebegaliu pridurti. Ne todėl, kad neturėčiau ką, ne, ne, o todėl, kad kiekvienas tolimesnis sakinys gali ką nors atskleisti ir taip sugadinti visą skaitymo malonumą.

Ką gi, gyvenimas užkniso ir norisi nuo jo pailsėti? Griebkit kurią nors Chamberlain knygą!

Diane Chamberlain. Tylioji sesuo.

Chamberlain_Tylioji sesuo

CHAMBERLAIN, Diane. Tylioji sesuo [romanas]. Iš anglų k. vertė Regina Šeškuvienė. Vilnius: Alma littera, 2016. 392 p.

— Atvažiuok, – pasakė jis. – Turiu tau kai ką pranešti.

O va su šia knyga ir apsirikau. Nevertėjo jos pirkti, tikrai nevertėjo, nors ir su didele knygų klubo nuolaida.

Pradžia ganėtinai ilga ir nuobodi. Railė Makferson grįžta į savo tėvų namus, kad po jų mirties viską greitai sutvarkytų, išdalintų, paaukotų, parduotų ir vėl greit grįžtų į savo įprastą gyvenimą… Bet planai ir lieka planais, o realybė Railės laukia visai kitokia. Mat turi ji dar tokį nelabai stabilų brolį, sužalotą Vietnamo karo veteraną, ir seserį, kuri kažkada seniai seniai nusižudė, ir tą savižudybę, žinoma, kaupia paslaptys. Daug paslapčių. Mintys apie tas visas paslaptis ir neduoda Railei ramybės.

Pamažu siužetas įsisuka, Railės dejonių ima vis mažėti, nes tai, ką ji po trupinėlį surankioja yra tikra tragedija, su kuria ir jai, ir jos broliui Deniui reiks kažkaip susitaikyti. Ar pavyks? Neklauskit…juk ir taip aišku.

Tikrai negalėčiau sakyti, kad knyga visiškai nepatiko, bet su ankščiau skaitytomis nepalyginsi. Gal per daug, gal ne laiku. Būtų iš bibliotekos – perskaitei, pamąstei dar gal kiek, ir pamiršai. O kur ją dabar dėti?

Diane Chamberlain. Prieš audrą.

Chamberlain_Pries_audraCHAMBERLAIN, Diane. Prieš audrą [romanas]. Iš anglų k. vertė Regina Šeškuvienė. Vilnius: Alma littera, 2011. 415 p.

— Kas žuvo? – pabėriau joms klausimus. – Kas nebegyvas?

Tai nėra koks nors detektyvas, ar trileris. Tai viena iš tų istorijų apie tėvus, kurie dėl savo vaikų pasiruošę bet kam, atiduotų bet ką, kad tik jiems viskas būtų gerai. Panašu į kasdienybę? Taip, o gal ir ne, mat Lorelės sūnus Endis nėra toks, kaip visi vaikai. Endis – specialių poreikių turintis paauglys, o tokius ne visi aplinkiniai supranta. Net daug ko mačiusioje Amerikoje…

Tai yra visiškai moteriška knyga visiškam poilsiui. Parašyta taip, kad jei jau prisėdai, atsivertei, tai ir nebepaleisi, kol nebaigsi. O jei ir reikės atsitraukt (netgi aš niekada neskaitau knygų per naktį), tai norėsis kuo greičiau sugrįžti. Įdomūs personažai, nenuobodūs jų gyvenimai, nelabai girdėtas vaisiaus alkoholinis sindromas, gera pabaiga. Nagi nagi, panašu, kad Picoult gali tekti trauktis iš mėgstamiausių poilsinių knygų moteriškėms autorės sosto…

Liuks! 100 proc. skaitymo džiaugsmas.

Kitos jau skaitytos Diane Chamberlain knygos

 

Diane Chamberlain. Dingusi duktė.

Chamberlain_Dingusi duktėCHAMBERLAIN, Diane. Dingusi duktė [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Regina Šeškuvienė. Vilnius: Alma littera, 2013. 448 psl.

− Aš tavęs nepažįstu, – pakartojo Džekas. − Moteris, su kuria aš gyvenau, niekada nebūtų paėmusi svetimo vaiko… 

Jei Picoult knygose gali sužinoti apie dramblius, vilkus, ekstrasensus, holokaustą, šiaip visokias uždaras bendruomenes, gėles, įvairias ligas, pedofiliją ir dar daug ką, apie ką prieš rašydama knygą ji skrupulingai susirenka informaciją, Chamberlain knygas gali tiesiog skaityti. Nei čia ką nors tokio ypatingo sužinosi, nei ką. Jaunystė, kvailystė, naivumas, meilė, pasekmės beveik visą gyvenimą, asmeniniai psichoterapeutai bene kas antrame skyriuje. Amerikietiška. Lėkšta.

Bet jau kaip smagu ! Šiek tiek avantiūrų ir nesąmonių, daug daug panikos, dar daugiau baimės, nežinomybės, dar panikos. Gerai, gerai, gi aišku, kad pabaiga bus amerikietiškai laiminga. Bet kaip autorė sugeba išlaikyti skaitytojo dėmesį! Kas dar? Kas bus toliau? Žinau, kas bus? Kam tai įdomu, vis tiek, kaip smagu skaityti! Ir jau galvoju, apie ką bus kita tos autorės knyga. Apie tą patį? Dzin, vis tiek rezervuojuosi.

Beje, rašyti laiškus savo vaikams į ateitį – graži mintis. Netgi tada, kai dar kol kas nesiruoši mirti.

Diane Chamberlain. Pribuvėjos išpažintis.

CHAMBERLAIN, DiaChamberlain_Pribuvejosne. Pribuvėjos išpažintis [romanas]. Iš anglų k. vertė Regina Šeškuvienė. Vilnius: Alma littera, 2012. 384 p.

Bet prieš mane guli aiškus įrodymas – anapilin iškeliavusi mūsų draugė, apie kurią iš tiesų mes ničnieko nežinome (psl. 31).

Prieš pradedant skaityti, reikėjo gerai padirbėti klijais. Bibliotekoje retai randu taip suskaitytų knygų – lapai krito, viršelis irgi vos vos laikėsi. Jokių atsiliepimų nebereikia, ir taip aišku, kad knyga tikrai populiari ir mielai skaitoma.

Patiko. Nes patinka Picoult. Gi viršelyje abi paminėtos, abi rašyti tikrai moka, baigusios ten kažkokius specialius rašymo kursus ir tikrai žino, kaip prisitraukti skaitytojus. Pritraukė. Po Noelės mirties, dvi jos draugės imasi aiškintis, kodėl gi atsitiko, taip, kaip atsitiko. Visokių neaiškumų daug, pamažu atsiranda visokių tiesų, kurios gerokai gali sujaukti įprastinį gyvenimą. Ir miegą sutrikdyti, nes gi būtinai reikia sužinoti, kas ten bus toliau, nesvarbu, kad ryte anksti keltis.

Greitai verčiu lapus ir džiaugiuosi, kad skaitymo džiaugsmo dar bus.