Remigijus Misiūnas. Pasiklydę laike.

Misiunas_Pasiklyde laikeMISIŪNAS, Remigijus. Pasiklydę laike: [romanas]. Vilnius: Bonus animus, 2009. 216 p.

Protu suvokia, kad taip nebus, bet širdis iš paskutiniųjų atsisako patikėti.

Su istoriniais romanais pastaruoju metu nesiseka, vis nei šiokie, nei tokie pakliūna. Šitas irgi, va, koks turėjo būti įdomus! Pirmiausia – bus kelionių laiku. Keletas lietuvių kažkokiu tai fantastiniu būdu atsiduria XIV amžiuje. Antra – veiksmas vyks Lietuvoje. Kunigaikščiai, kryžiuočiai, Gediminas, Kęstutis… Trečia… Nugi viskas turėjo būt baisiai įdomu, bet nebuvo.

XIV amžiuje atsiduria keturi vyrai iš skirtingų laikotarpių: caro metų, tarpukario, sovietinių, ir pagrindinis Povilas, jau nepriklausomybės matęs. Ir pašnekėti jiems ten būtų buvę apie ką, ir aplinkui pasidairyti. O jie tarsi stebėjo viską iš šalies, bijodami pirštą pakrutinti, kad neduok die, kas nors istorijoje nepasikeistų. Tiesa, kariauti mokėsi, joti mokėsi ir dar keliuose mūšiuose sudalyvavo. Tokiose vadovėliniuose. Nuobodu.

O gal nuobodu buvo dėl to, kad knygoje visai nebuvo moterų? O tai kas tuos karžygius maitino, rengė, mylėjo, ir į mūšius leido? Kaip gi jos vienos pasilikusios tvarkėsi? Ką veikė? Gal iš vis nemylėjo? Tiesa, meilės buvo (gi kažkuriuo tuo metu Kęstutis pamatė Birutę). Kažkur gal dvi pastraipos…

Ir pabaiga. Nesupratau jos. Tokia lietuviška, visai neamerikietiška, gal todėl…

Ech tie vyrai. Jiems tik kalavijais pamojuoti. Jau geriau grįšiu prie tos beveik nurašytos serijos, nes moteriškėms, akivaizdu, tikrai geriau sekasi pafantazuoti…

Reklama

Herbert George Wells. Pasaulių karas.

WELLS, Herbert George. Pasaulių karas. [romanas ir apsakymai]. Iš anglų k. vertė Karolis Vairas-Račkauskas. Vilnius: „Bonus animus“, 2008. 216 p. (Zenitas).

Argi jums neaišku, kad žmonijai jau dabar baigta? Aš tuo esu įsitikinęs. Mes esame sunaikinti… Sutriuškinti…

Perskaičiau „Pasaulio karus“. Tą pačią knygą, pagal kurią 1938 m. buvo pastatytas garsusis JAV gyventojus taip išgąsdinęs radijo spektaklis. Romanas manęs neišgąsdino. Bet labai patiko.

Iš pradžių žavėjausi anglišku stiliumi  (romanas parašytas 1898 m.), jau laukau, kada čia pasirodys koks Šerlokas Holmsas ar Džeinė Eir, bet vietoje jų į Žemę ėmė ir nukrito marsiečiai. Ir ne su pačiais geriausiais ketinimais. Gana daug vietos veiksmui, šokui, bėgimui ir slapstymuisi, bet kada jau jis pradėjo nusibosti, įvykiai pakrypo visai kita linkme. Ir gana netikėta.

Puikus klasikinis mokslinės fantastikos romanas apie ateivius. Sako, kad net vienas pirmųjų.

Knygoje taip pat yra keli apsakymai. Šaunūs.

Vis dar galvojat, kad nemėgstat fantastikos? Be reikalo. Skaitom čia, gal dar ne vėlu praregėti.

Džekas Londonas. Rausvasis maras.

LONDONAS, Džekas. Rausvasis maras. [apsakymai ir apysaka]. Iš anglų k. vertė Vytas Pamerneckas. Vilnius: „Bonus animus“, 2010. 192 p. (Zenitas).

Viskas žūva ir baigiasi. (psl. 186).

Perskaičiau dar vieną Bonus animus Zenito serijos knygą, kurioje apsakymai ir poapokaliptinė apysaka apie maro sunaikintą pasaulį. Jei ne pastaroji, tai būtų buvusi pirmoji šio tinklaraščio istorijoje visiškai nepatikusi knyga. Tikėjausi šiek tiek kitokių kūrinių, o sužinojau, kad Dž. Londono fantastika nėra labai nutolusi nuo realybės: dažniausiai ji labai reali ir apie realius įvykius.

Patiko gal tik  vienintelis apsakymas  – „Debso svajonė“, kuriame aprašomas visuotinis streikas. Įtaigus ir realus. Betgi vėl, fantastika minimali, įvykiai realiai kažkada įvykę JAV…

Taigi, Džeko Londono fantastikos kūriniuose nerasit nei vaiduoklių, nei ateivių, nei dar ko nors labai paslaptingo…

Nors trumputė poapokaliptinė apysaka „Rausvasis maras“ – patiko. Parašyta 1913 m., bet tikrai įdomu skaityti ir šiandien, o juk panašios tematikos knygų yra tikrai ne viena.

Irgi savo įdomiu, realiu stiliumi (pagrindinis veikėjas senelis – buvęs filosofijos profesorius vakare prie laužo pasakoja visą istoriją savo vaikaičiams)  rašytojas aprašo, kaip maro sunaikinta  civilizacija kuriasi  iš pradžių, nors ir neabejotinai jos laukia neišvengiamas likimas – išnykti.

Vieni kausis, kiti – melsis, treti – valdys, ketvirti, kurių bus dauguma, dirbs apsipylę prakaitu ir kentės, ant kruvinų jų lavonų vėl bus statomas tas nepaprastas, nuostabaus grožio pastatas, kuris vadinamas civilizuota valstybe. Jis augs nepaisant nieko, net jeigu aš ir sunaikinčiau oloje paslėptas knygas, žmonės vis vien atras senas tiesas ir ims lenktis seniems melams be to mokys savo vaikus. Kas iš to… (psl. 186).

Patiks poapokaliptinių knygų mėgėjams.

Arthur C. Clarke. Vaikystės pabaiga.

CLARKE, Arthur C. Vaikystės pabaiga. [romanas]. Iš anglų k. vertė Raimundas Kaščius. Vilnius: „Bonus animus“, 2008. 208 p. (Zenitas).

Kuo toliau, tuo labiau man gaila šių žmonių. (psl. 156).

Ilgą laiką mano susidomėjimas fantastinėmis knygomis buvo visiškai užpildytas „Eridano“ Stiveno Kingo serija. Bet serija visa jau perskaityta, naujienų seniai neišleista, tad fantastikos poreikį numalšinau netikėtai bibliotekoje pamatyta dar viena Artūro Klarko knyga.

Tai pirmasis autoriaus romanas, parašytas dar iki garsiosios „2001 m. kosminės odisėjos“. Klarkas man patinka; gal ir nėra jis geriausias visų laikų fantastas, bet jo knygos ypatingos. Įdomu paskaityti tradicinę fantastiką, rašytą kažkur praėjusio amžiaus viduryje, pirmuosius žmonijos kontaktus su ateiviais, keliones kosmose, susipynusius su autoriaus filosofiniais pasvarstymais: iš kur atsirado žmonija, koks likimas jos laukia?

„Vaikystės pabaigos“ tema irgi globali – žmonijos ateitis, jos likimas. Į žemę atvyksta ateiviai ir pradeda kažkaip įtartinai gražiai globoti žmones. Nors jau romano pradžioje gausu visokiausių užuominų, kuo viskas gali baigtis, bet Klarko įsijautimas pabaigoje pribloškia, net fantastinėje knygoje sunkoka tikėtis kažko panašaus. Bandau įsivaizduoti 3D filmą pagal šią knygą, be proto pritrenkiančius ir įspūdingus vaizdus ir tikiuosi, kad viskas taip ir liks autoriaus ir gal kada nors pastatyto filmo kadruose.

Labai patiko, sudomino ne tik ši, bet ir likusios „Bonus animus“ išleistos Fantastinės literatūros klasikos – „Zenito“ serijos knygos.
Iš viso serijos jų yra septynios:
Herbert George Wells. Pasaulių karas. – Vilnius: Bonus Animus, 2008. – 216 p.
ISBN 978-9955-754-04-6;
Neil Gaiman. Žaigždžių dulkės. – Vilnius: Bonus Animus, 2008. – 184 p.
ISBN 978-9955-754-05-3
Džekas Londonas. Geležinis kulnas. – Vilnius: Bonus Animus, 2008. – 232 p.
ISBN 978-9955-754-06-0;
Arthur C. Clarke. Vaikystės pabaiga. – Vilnius: Bonus Animus, 2008. – 208 p.
ISBN 978-9955-754-10-7
Garth Nix. Sabrielė. – Vilnius: Bonus Animus, 2009. – 264 p.
ISBN 978-9955-754-13-8;
Džekas Londonas. Rausvasis maras. – Vilnius: Bonus Animus, 2010. – 192 p.
ISBN 978-9955-754-18-3
Markas Tvenas. Jankis karaliaus Artūro dvare. – Vilnius: Bonus Animus, 2010. – 304 p.
ISBN 978-9955-754-19-0

Reikės paskaityti.