J. M. Coetzee. Barbarų belaukiant.

COETZEE, J. M. Barbarų belaukiant [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2021. 208 p.

Autorius apdovanotas Nobelio literatūros premija (2003 m.), knyga laikoma viena svarbiausiu jo kūrinių.

Bet šiemet užuolaida nusileido ant viso pasienio ruožo. Nuo savo pylimo mes žvelgiame į tyrus. Nors ir žinome, kad iš anos pusės iš mus žvelgia skvarbesnės akys. Prekyba baigėsi. Nuo tada, kai iš sostinės atėjo žinia, jog viskas, kas reikalinga Imperijai išgelbėti, bus padaryta bet kuria kaina, mes vėl grįžome į antpuolių ir ginkluotos sargybos amžių. Beliko tik išblizginti kardus, stebėti ir laukti.

Pirmasis sakinys: Niekada nebuvau matęs nieko panašaus: jam prieš akis kilpose iš vielos kabo du apskriti stikliukai.

Skaičiau ir galvojau – ar teks googlinti apie knygą, ar ne? Ar suprasiu tą autoriaus žinutę, ar visgi teks naudotis salės pagalba?

Nuo to pirmo sakinio istorija ir įtraukia. Į bet kokią bendruomenę naujai atvykęs žmogus reiškia permainas. Gal minimalias ir mažai matomas, o gal esmines ir viską keičiančias. Gal gražias ir viltingas, o gal liūdnas ir skausmingas. Nepaliekančias jokios vilties.

Siužetas gal čia net nėra svarbus. Nors, žinoma, reikia kažkaip suintriguoti skaitytoją. Intriguoju – į vieną ramų pasienio fortą atvyksta vyriausybės pareigūnas. Mat gauta žinių, kad už Imperijos sienų gyvenantys barbarai ruošiasi pulti. Vietiniai nelabai ką ir pastebėjo, iki šiol užteko vietos visiems. Bet priešas juk ne visada yra matomas, ar ne?

Knyga apie žmones. Visokius. Apie jų poelgius ir sprendimus. Taip pat visokius. Apie valdžią ir valdymą. Apie paklusnumą ir įsakymų vykdymą. Apie Imperijos didybę ir galią.

Ir tiesiog apie žmogiškumą. Jautrumą. Sąžinę.

Kai visada, tas plonos knygos efektas tiesiog stulbina. Kiek daug galima sutalpinti į kuklius 200 puslapių! Veik visą žmonijos istoriją. Apie galingųjų jėgas, kurios visada egzistavo ir egzistuos, nors galbūt pro mūsų langą jų ir nesimato. Gal tai reiškia, kad esame pačiame Imperijos centre ir nieko nebesuprantame? O gal tiesiog reiškia, kad ir esame tie barbarai? Todėl ir atsiranda tas toks neaiškus liūdesys ir nepamatuojamas siaubas.

Be reikalo nerimavau, kad autoriaus žinutė bus pernelyg hiperbolizuota ar sunkiai suvokiama. Temos senos, kaip pasaulis. Gaila, bet žmonių žiaurumas ir bukumas – taip pat. Tad kurį laiką tiesiog negalėjau nieko apie knygą parašyti. Net filmą žiūrėti… baisu. Ne dėl tų žmogiškų kūniškų kančių (juk jau viską perskaičiau). Bet dėl to kažkokio slogaus, neapčiuopiamo liūdesio.

Tegu bent jau bus žinoma, jei, aišku, tai taps žinoma, jei kam nors tolimoje ateityje kils noras suprasti mūsų laikus, kad šiame toliausiame šviesos Imperijos pasienio poste gyveno toks žmogus, kuris širdyje nebuvo barbaras.

Pakomentuok

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.