Kai kurių knygų nereikia pristatinėti. Užtenka žinoti, kad viena vienintelė parašyta knyga pelnė jos autorei šlovę ilgiems šimtmečiams. Ir skaitymo malonumas garantuotas.
Siužetas tai labai paprastas: eilinės Anglijos šeimos tėvas, grįždamas iš kelionės namo, vietoj vaikų lauktų dovanų parsiveža našlaitį berniuką, jį augina, myli ir juo rūpinasi. Tiesa, vaikams džiaugsmo mažai (lauktų dovanų juk negavo), prasideda vaikiški pykčiai ir vis aršesnės intrigos. Kai vaikai užauga, šalia intrigų užgimsta dar vienas jausmas – meilė. Našlaitis tampa garsiuoju Hitklifu, vienu žinomiausiu personažu literatūros istorijoje, kuris dėl meilės pasiruošęs nužudyti visą pasaulį. Kartu ir save.
Istorijoje gausu veikėjų, kurie visi labai jausmingi, todėl skaityti knygą tikras malonumas. Personažai pykstasi, taikosi, vėl pykstasi, verkia, mušasi ir keikiasi. Diskusijos vyksta kiekviename puslapyje ir toli gražu nemandagios:
Ir jeigu tu viliesi, kad aš nesuprantu, tu kvaila; jei manai, kad mane galima paguosti meiliais žodžiais, tu – idiotė; o jeigu įsivaizduoji, kad aš kentėsiu nekeršydamas, tai labai greitai įsitikinsi, jog yra priešingai (psl 78).
Nors meilės istorija šioje knygoje ir meistriškai parašyta, išrankesniam skaitytojui įdomu pasigilinti ir į žmogaus prigimties temą, kaip ji atsiskleidžia įvairiose situacijose. Našlaitis, kurį mylėjo įtėvis, tačiau įbrolis skriaudė, susidūręs su nepasiekiama meile nebegali atsispirti savo prigimčiai. Kita vertus, Hertono personažas, nors ir labai užguitas, suradęs meilę, bando keistis. Knygoje labai daug dėmesio skiriama veikėjų prigimčiai ir tai tik dar sustiprina romano vertę.
Tiesa, Rosmos 1994 m. leidime be galo daug korektūros klaidų… Bet vis tiek knygą būtina perskaityti kiekvienam, ieškančiam malonaus vakaro skaitymo.
Įvertinimas: ***
(* vienkartinė, ** gal ir nieko, *** noriu turėti namie).
kaskaityti.lt 