OWENS, Delia. Ten, kur gieda vėžiai [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė. Vilnius: Balto, 2020. 416 p.
– Ką tai reiškia – ten, kur gieda vėžiai? – Mano mama kartais taip sakydavo.
– Na, tiesiog tai reiškia kur nos toli, nuošaliuose šabakštynuose, kur visokie gyviai tebėra laukiniai ir elgiasi kaip laukiniai gyviai.
Pirmas sakinys: Pelkė – ne raistas.
Pirmasis metų pasirinkimas. Na, labai jau skeptiškai buvau nusiteikusi. Ar gali knyga patikti visiems? Abejojau.
Be reikalo. Graži, skaudi, prisotinta gamtos ir poezijos, tikrai verta dėmesio. Šiokia tokia detektyvo linija tik viską pagardina. Holivudo, žinoma, išvengta nebus – bet jis šiuo atveju nieko ir negadina.
Taigi, Katrina Danielė Klark – Kaja – maža mergaitė, palikta likimo valiai gyventi su girtaujančiu ir smurtaujančiu tėvu. Nėra nieko, kas pamokytų, paguostų, priglaustų, pavalgdintų ar aprengtų. Mažoji gyvena, visko mokosi ir viską patiria pati. Viena.
Vieną dieną maža mergaitė tampa mergina ir… Meilė juk be jokių problemų gali patekti ir ten, kur gieda vėžiai.
Daugiau kaip ir nebėra ką parašyti. Atrodo nieko ypatingo. Bet buvo įdomu ir gera skaityti. Visiškai suprantu masinį susižavėjimą. Tokių visiems tinkančių knygų nėra daug.
Sužeistas kiras Brandono paplūdimyje
Padangėje tu šokai, siela o sparnuota,
Ir gąsdinai šaižiu riksmu tu aušrą ūkanotą.
Tu jūrai iššūkį metei, laivus lydėjai,
Paskui tave man pargrąžino vėjai.
Tau lūžo sparnas, jį tempei kaip naštą,
Pakrantės smėlyje išbrėžei blankų raštą.
Kai plunksnos lūžta, nesvajok nuo žemės atsispirti.
Tik kas nusprendžia, kad jau metas mirti?
Nesužinosiu jau, kur išnykai, prapuolei,
Bet raštas smėlyje matyti iki šiolei.
Kai sužeista širdis, nebesvajok nuo žemės atsispirti.
Tik kas nusprendžia, kad jau metas mirti?
kaskaityti.lt 