Kristijonas Donelaitis. Metai.

Donelaitis_metaiDONELAITIS, Kristijonas. Metai. [Poema]. Iliustr. medžio raižiniais V. K. Jonynas. Vilnius: Vaga, 1984.  190 p.

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.
Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė
Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.
Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,
O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.
Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams,
Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo
Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs,
Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint. (Pavasario linksmybės, psl. 7).

Tikrai nesitikėjau, kad kada imsiuosi skaityti šią didaktinę Donelaičio poemą. Bet garsioji knygų mugė ėmė ir pasiekė net mane – pamačiusi, kad jos metu įvyko „Metų“ skaitymai, trukę vos penkias valandas, nusprendžiau, kad metas „Metams“ pagaliau atėjo.

Oi, nepatiko man tie „Metai“ mokykloje. Pačiai buvo įdomu, kaip šis tekstas atrodys dabar? Ar toks pat nuobodus ir neskaitomas? Taip, suprantu ir žinau, kokia poemos reikšmė visai mūsų literatūrai.. Bet dažnam skaitytojui ji neatrodo nei žavi, nei labai įspūdinga.

Prisipažinsiu, poema manęs kaip nors ypatingai nepakerėjo. Bet ir nepaliko abejinga. Patiko ją skaityti, mano turimas Vagos leidimas senas ir labai gražus, išleistas prieš 30 metų Donelaičio 270-osioms gimimo metinėms paminėti. Patiko senoviškas tekstas, pareikalavęs pastangų suprasti kai kurių žodžių prasmę (ir tik paskui radau žodynėlį…). O didžiausią įspūdį paliko mano įsivaizdavimas, kad Donelaitis rašė apie tai, ką matė pats, taigi skaitydama galiu tiesiog nusikelti daugiau kaip 200 metų atgal ir pažiūrėti, kaip tuomet gyveno žmonės…

Dabar gailiuosi, kad neturėjau progos pasiklausyti „Metų“ skaitymo. Kažkodėl manau, kad jų reikia klausytis. Ir būtinai išmanančio hegzametrą skaitovo, kad tikrai pajustum visą poemos dvasią, kad geriau įsivaizduotum, kaip kažkur tolimos bažnyčios pastorius, galbūt vakarais, po dienos darbų, į eilutes dėliojo gamtos vaizdus, žmonių gyvenimą, buitį ir papročius. Mums.

Reklama