Juozas Erlickas. Mano meilė stikliniais kaliošais.

Erlickas_kaliosaisERLICKAS, Juozas. Mano meilė stikliniais kaliošais. [Misterija. Keturių sparnų, su aušrine ir pašvaiste]. Vilnius: Tyto alba, 2009. 821 p.

Mano pati vonioj guli, aš – tualete sėdžiu.
Gal nieko čia tokio…
O jeigu tai – meilė? (psl. 204).

Tikėjausi, kad bus įdomiau. Knyga graži ir solidi, ankščiau girdėti tekstai labai patiko, tad viską bendrai sudėjus įspūdis turėjo būti puikus. Bet taip nebuvo. Taip, gyvenimas apibūdintas tikrai taikliai: norisi ir juokti, ir verkti. Tačiau skaitant tą patį per tą patį darosi nuobodu. Juk knygoje daugiau net 800 puslapių!

Kita vertus, Erlicką tikriausiai reikia mokėti skaityti. Nors pavadinime ir užsimenama apie meilę, čia juk ne koks nors meilės romanas. Galbūt nereikia skaityti visko iš eilės, nuo pradžios iki galo, galbūt nereikia skaityti per daug. Ypač per daug. Kad nuo tokių įžvalgių ir kandžių tekstų nepasidarytų bloga. Tiesa, man patiko prozą keičianti poezija, švelninanti minėtus simptomus.

Kvailys tas Erlickas, ar Talentas? Genialūs jo tekstai, ar tiesiog absurdiški? Perskaičiusi vieną knygą taip ir nesupratau. Reikės paskaityti daugiau…

Reklama