CHAMBERLAIN, Diane. Paskutinis namas gatvėje [romanas]. Iš anglų k. vertė Regina Šeškuvienė. Vilnius: Alma littera, 2023. 412 p.
Gyvenime būna akimirkų, kai supranti, jog tavo ateitis bus visai ne tokia, kokios tikėjaisi.
Pirmas sakinys: Man kalbantis su rangovu į kabinetą galvą kyšteli mūsų naujoji administratorės padėjėja Natali, ir aš paprašau pašnekovą palaukti.
Galvoju, kiek jau skaičiau knygų apie namus? Paskutinis namas Nereikalingųjų gatvėje, Sleido namas, Juodasis namas, Namas kryžkelėje, Namas prie ežero, Stiklinis namas, Popierinis namas, Namas su akla stiklo veranda… Ne visas ir prisimenu. O ką papasakos štai šitas namas?
Papasakos baisią istoriją. Visada labai sukrečia įvykiai, kurie, rodos vyko taip neseniai. Na kas tie 1965-ieji… Ne viduramžiai gi. Ir ne kur nors džiunglėse veiksmas, o Amerikoje, Šiaurės Karolinoje. Žmonės vis dar rūšiuojami pagal odos spalvą, apie juodaodį prezidentą tikriausiai dar niekas net nesapnavo. Kur jau ten! Juodaodžiai dar net balsavimo teisės neturi…
Nepaisant absurdo ir to sukrėtimo, pati knyga didelio įspūdžio nepadarė. Labai jau daug tų moteriškų, o greičiau, mergaitiškų jausmų jausmelių, jaunatviško neatsakingumo… Na taip, kraujas verda ir tiesiog negali nusėdėti vietoje – reikia kažką daryti. Kažką darai. O jei artimiesiems tai nepatinka? O jei tai iš tiesų pavojinga?
Ir buvo. Pradžioje nuobodokas ir verksmingas siužetas gerokai įsibėgėjo. Skaudu ir liūdna. Tokia realistinė drama su detektyvo elementais. Su tokiais šiurpokais, sakyčiau. Vienu momentu kažkiek priminė net garsiuosius vėžius. Ką gi, dar viena nebloga knyga, kuri tikrai ras savo skaitytoją.
Tiesa, Kingo memuarai šiokią tokią įtaką padarė. Marmurinis virtuvės stalo stalviršis arba spirale įrišta užrašų knygelė gerokai rėžia akį!
kaskaityti.lt 