Teresa Driscoll. Draugė

DRISCOLL, Teresa. Draugė [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Nomeda Berkuvienė. Vilnius: Balto, 2019. 336 p.

– Tu niekam… nepratarsi.. apie tai… nė žodžio, Teo. Supratai?

Pirmas sakinys: Kodėl liepsnelė? Nieko nesuprantu….

O. Šiaip šiais laikais tai knygų tikriausiai tai jau nebegalima skirstyti į moteriškas ir vyriškas. O tuo labiau – detektyvų. Bet čia tokia moteriška istorija pakliuvo, kad na… vyrais nesumoteriškės, jei tą knygą perskaitys, bet dėl tų visų aikčiojimų, jaudinimosi, persigyvenimų ir visų kitų reikalų tai tikrai reikia perspėti.

Aišku, kai tavo vaikas iškeliavo pramogauti, o atsidūrė ligoninėje, mama nežino, nei kaip jis jaučiasi, nei kokia jo būklė, aikčiojimai ir jaudinimasis tikriausiai neturėtų nieko stebinti. Bet tai tik pradžia. Viskas būtų normalu, istorija rutuliojasi į paslaptingą ir daug žadantį nuotykį.

Deja, dalyvių joje mažoka, o ir tos – jautrios moteriškos būtybės, besijaudinančios dėl kiekvienos smulkmenos. Nebesuprasi, jaudintis kartu, ar neverta? Nors pala. Prisimenate Nusivylusias namų šeimininkes? Puikus serialas juk buvo. Ir beprasmiško jaudulio buvo. Bet ir kraujo buvo, irgi. Bus jo ir čia. Tai gal visgi nebuvo jau taip blogai, neskaitant kad Nusivylusių namų šeimininkių kai kuriuos siužeto vingius dar vis pamenu, o knygos – nebelabai. Vienkartinė ji tokia.

Bet pliusas yra. Vienas ir didelis. Puikiai tinka tingiam laisvam savaitgaliui (jei toks vis dar pasitaiko), nes yra įtrauki, nenuobodi, greitai skaitosi ir taip pat sėkmingai greitai pasimiršta.

Proto poilsiui. Ir saugokite savo vaikus nuo geriausių draugų ir draugių.

Teresa Driscoll. Aš stebiu tave.

DRISCOLL, Teresa. Aš stebiu tave [psichologinis trileris]. Iš anglų kalbos vertė Nomeda Berkuvienė. Vilnius: Balto, 2018. 352 p.

Įjungiau virdulį, o paskui televizorių. Štai tada ir prasidėjo. Iš pradžių akimirka pakimba ore, bet netrukus ima plėstis, nutįsta už šio kambario, už miesto ribų. Tas vienintelis laiko mirksnis, kai aš suvokiu, kad mano gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo.
Nie-ka-da.

Nelauktai geras detektyvas. Netikėtai pakliuvęs į rankas. Nenuvylė.

Kaip gerai nieko nesitikėti iš knygos ir neturėti jokių išankstinių lūkesčių. Tiesiog skaitai ir mėgaujiesi. O siužetas visai paprastas – vieną dieną važiuodama traukiniu moteris pamato dvi paaugles ir du jaunus vyrukus. Nors nuojauta kužda, kad merginoms gali grėsti pavojus, tačiau vis dėl to ji nusprendžia nesikišti. Ir be reikalo.

Patiko, kad pasakojama iš skirtingų veikėjų pozicijų. Tokia struktūra atsibodusi? Anaiptol. Kiekvienas turi savų paslapčių, savų istorijų ir savų priežasčių nerimauti. Kiekvienas jaučiasi kažkiek kaltas. Kas iš tikrųjų nutiko tą vakarą? Kas tie du vėliau dingę vyrukai ir kas siuntinėja grasinančias žinutes? Suvokti, kad tave kažkas persekioja ir stebi – ne visai maloniausia būsena, ypač kai jautiesi dėl kažko kaltas.

Tiesa, pavadinti romaną psichologiniu galgi pernelyg drąsu. Nors kiekvienas ir turi kažkokių paslapčių, kalčių, pergyvenimų, bet tai nėra labai gilu, greičiau – paviršutiniška. Man tiko. Visai geras detektyvas savaitgaliui.