Mattias Edvardsson. Geri kaimynai.

EDVARDSSON, Mattias. Geri kaimynai [romanas]. Iš švedų kalbos vertė Ieva Šakelaitė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2023. 384 p.

Kas gi galėtų nutikti?

Pirmas sakinys: Vos pravėręs duris išgirstu sirenas.

Toks prie įtraukesnių detektyvų, tikrai. Nors gal tai visai nėra detektyvas. Kokią istoriją juo galima pavadinti: kurioje yra nužudymas ir neaišku, kas žudikas?

Jei taip, tai čia ne detektyvas. Nužudymo nėra, yra tik nelaimingas atsitikimas. Tobulame kvartale, tobulų kaimynų apsuptyje, tobulas gyvenimas Pramuštgalvių gatvėje staiga baigiasi ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Kas tie žmonės, šalia kurių gyvenam ir kuriuos matome kasdien?

Panašią knygą jau skaičiau. Paris Psichoterapeutas. Tik ši gal labiau įtraukė. Ir ne, ne detektyvas čia. Nelaimingo atsitikimo netirs joks keistuolis tyrėjas. Nelaimingą atsitikimą nagrinės pats skaitytojas, žingsnis po žingsnio sužinantis vis daugiau intriguojančių faktų apie kvartalo gyventojus. Dėlionė vis labiau pildosi, tuščių vietų vis labiau mažėja. Ir… valio, dar vienas stereotipas!

Skaityti tokias knygas tikrai lengva ir įdomu. Ji toji, kurias rinkdamasis gali nesunkiai pasiekti 150 perskaitytų knygų per metus rekordą ir sukelti pavydo priepuolių protrūkį daugeliui Skaitytojų klubo narių. Tokios knygos suteikia tą tikrąjį skaitymo džiaugsmą, o paskutinė naktis visada nukenčia, nes gi neužversi nesužinojęs, kaip viskas baigiasi. Visgi lieka šioks toks kartėlis, ne dėl to, kad istorija jau skaityta ir lengvai nuspėjama, bet dėl to, kad labai jau daug tų stereotipinių veikėjų ir situacijų.

Beje, jokiu būdu neperskaitykite knygos pabaigos! Jei jau perskaitėte, drąsiai galite imti kitą knygą – su šia baigta.