Astrida Lindgren. Mes varnų saloje.

LINGRED_VARNU SALOJELINDGREN, Astrida. Mes varnų saloje: [apysaka]. Iš švedų k. vertė Eugenija Stravinskienė. Iliustravo Iluna Vikland. Vilnius: Vyturys, 1987. 207 p.

– Jei ryto aušros sparnus turėčiau, toli pajūry gyvent norėčiau… (psl. 175).

Kad galiu tikėtis kažko nepaprasto, supratau vos perskaičiusi pirmą puslapį. Oho. Nesu įsitikinus, bet ar Varnų saloje – nėra pati gražiausia Astrid Lindgren knyga? Ne? Tada ji be abejonės gražiausia mano skaityta knyga. Bent jau šiais metais.

Man buvo gražu. Vien ko vertas mažasis Pelia. O dar tėtis Melkeris. Tjorvernė. Malina. Tobula. Mama, kodėl neperskaitei man tos knygos vaikystėje? Kodėl neperskaičiau pati? Tikrai pranoksta visus kalbančius triušius ir princus. Man tikrai. Nes kur tikrasis gyvenimo grožis, jei ne realybėje? Tiesa, romantikos yra. Užburtų princų, dienoraščių ir padūsavimų birželio naktim. Bet dėl to tik dar gražiau.

Sakyčiau, knyga labai universali. Mažiesiems be abejonės patiks Pelia, Tjorvenė, Styna. Didesniems – paslaptingasis ketvertukas ir jų slaptos trobelės. Dar didesniems – Malina, dienoraštis ir meilė. O patiems didžiausiems patiks viskas: vaikų išmintis, Malinos dienoraščiai, tėtis Melkeris, Dailidės sodyba, valčių pašiūrės, kalbančios varnos, nerk į geldą, garlaivių prieplauka… net pernelyg vaikiška pabaiga patiks. Beje, dar Bocmanas. Jis patiks visiems.

– Taigi, mano bičiuliai, – kalbėjo Melkeris, – lygiai taip, kaip aš visada sakau – kiekviena diena tartum visas gyvenimas!
– Ir dar koks gyvenimas, – pridūrė Pelia. (psl. 88)

Gražių dienų. Ir gražių knygų!

Reklama

Įrašo “Astrida Lindgren. Mes varnų saloje.” komentarai: 4

  1. Vienintele A. Lindgren knyga, kuria vis kartais paskaitau, nors jau senokai nebe vaikas. Atsiversk bet kuri puslapi, ir pravirksi arba nusijuoksi, bet tikrai neliksi abejingas. Beje, atradau ja irgi ne vaikysteje, kazkodel, nors, atrodo, tada skaiciau viska.

  2. Siuo pirma karta sia knyga skaitau vaikams. Ir tikrai, po pirmojo puslapio buvo aisku, kad tai cia kazkas nuostabaus, kad amzina. Dar tik trecdali perskaitem:)

  3. Smagu, kad yra bendraminčių. O tai jau savaitę visiems kalbu kalbu, bet dar nieko neįtikinau, kad tą knygą tikrai smagu ir suaugusiems paskaityti.

  4. taip, labai graži istorija, ypač po Švediją keliaujant, į tas salas žvalgantis, vis prisimenu ir „Varnų salą“… Yra ir naujesnis leidimas, bet man šito minkštu viršeliu iliustracijos daug labiau patiko.

Komentavimo galimybė išjungta.