HESSE, Hermann. Kelionė į Rytų šalį. Iš vokiečių k. vertė Silvestras Gaižiūnas. Kaunas: Trigrama, 2014. 108 p.
„Kurgi mes einam? Visados namo.“ (psl. 15).
Šiek tiek pakeliavau su Hesse.
Sudėtingo likimo autoriaus dar sudėtingesnė knyga. Žinoti, kad toks rašytojas yra ir kad jis parašė „Sidhartą“ ar „Stepių vilką“ man neužteko. Dar reikėjo išmanyti ir apie jo gyvenimą ir kūrybą, apie laikmetį ir žmones… O aš išmaniau ne ką. Beliko skaityti ir interpretuoti viską savaip.
Alegorijos, alegorijos.. užuominos… dar nuorodos į savo pačio gyvenimą, sutiktus žmones ir įvykius. Sunku aprašyti įspūdžius, nes jie tokie padriki… Patiko? Nepatiko? Nežinau… Bet tikrai žinau, kad jei privalėčiau pasilikti tik vieną knygą, šiuo metu griebčiau Hesse. Užtektų ilgam…
Ir kaip visada reikia pripažinti, kad rašytojo pastebėjimai tikrai tinka daugumai. Gal dėl to jo knygos taip tinka paauglystėje ar šiaip, kada sieloj pradeda jauktis.
„Jūs taip susisielojęs ir taip skubate, – pasakė jis raminamai. – Tai nepuošia. Tik iškreipia veidą ir sukelia ligas. Verčiau mudu eikime lėtai, visai lėtai, tatai geriausiai ramina. O dar keli lietaus lašai – nuostabu, tiesa?“ (psl. 62).
Pakeliaukim….
kaskaityti.lt 