Graham Swift. Regimybės.

Graham Swift. Regimybės.

SWIFT, Graham. Regimybės [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2020. 172 p.

Na tai pirmyn, pone mage. Parodykit mums, ką sugebate.

Tikrai, parodykite, ką sugebate, pone Swift! Nes pirmoji knyga Motinų sekmadienis, sakykim, šiek tiek nuvylė ar bent jau tikėjausi ne to, kas buvo žadama ant viršelio. Netgi šios knygos nelabai norėjau skaityti. Kol neatsiverčiau pirmojo puslapio.

Šaunu! Tikra fantastika. Kaip ir toks šiek tiek magiškas siužetas, taip ir pats tekstas įtraukė taip, kad perskaičiau akimirksniu. Labai jau viskas intrigavo. Knyga nedidukė. Istorija, rodos, labai paprasta. Bet būtent dabar ir pajutau tą rašytojo talentą, apie kurį ankščiau tik skaičiau. Paprasta ir gražu.

O kas per istorija? Apie berniuką, vaikystėje sutikusi savo gyvenimo mokytoją. Apie vyrą, suradusi amžiną meilę. Apie sprendimus, keičiančius viską. Kaip ir sakiau, viskas paprasta. Ir kartu – stebuklinga.

Knygą galima perskaityti vienu prisėdimu, nors tokias istorijas gal reiktų skaityti neskubant, pasimėgaujant. Gal.. Kaip kam patogu. Nesvarbu, vis tiek po kiek laiko norėsis vėl paimti knygą į rankas, pavartyti, ir vėl paskaitinėti tą magišką, bet kartu labai paprastą ir taip gražiai surašytą tekstą.

O jos neklauskite – neklauskite Ivės Vait. Nors tik ji viena, neskaitant Ronio, galėjo viską žinoti. Net Džekas jai sakė: „Negali būti, kad tu nežinotum. Po velnių, vaivorykštė per visą sceną. Eina sau, kaip jis šitą padarė?“ Bet ji tik papurtė galvą, gal net rodydama, tarsi turėtų ką slėpti, tarsi būtų įspeista į kampą ir reikalaujama ką nors išduoti. Išduoti? Ją išduoti? O gal jie abu atrodė nelabai kaip – nervingi, susigėdę. Įveikti ir pranokti vaivorykštės.

Bet ir tai nebuvo geriausias jo fokusas. Tas dar bus.

Graham Swift. Motinų sekmadienis.

Graham Swift. Motinų sekmadienis.

SWIFT, Graham. Motinų sekmadienis [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Emilija Ferdmanaitė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2019. 128 p.

Ramybė. Tai tiko visoms dienoms, tai tiko visiškai bet kuriai dienai, tačiau šiai dienai tai tiko labiau nei bet kuriai kitai: dar niekada tokios dienos nebuvo, nebus ir būti daugiau negalės.

Dabar dar sykį bevartydama knygą beveik imu atlyžti. Tikrai tekstas gražus, skaityti neprailgo. Dar kartą paskaitinėju vieną pastraipą, kitą. Tobula. Bet kai skaičiau, tikrai taip neatrodė.

Pirmiausiai patraukė knygos pavadinimas – Motinų sekmadienis. Antra – tai leidykla, kuri tikrai siūlo kokybiškus skaitinius. Be to, knyga nedidukė. Sutalpinti gerą istorija vos šimte puslapių irgi ne taip paprasta. Turėtų būti gerai. Tai kodėl jaučiu, lyg kažkas būtų ne taip?

XX a. pradžia. Neseniai baigėsi Didysis karas. Jauna tarnaitė Džeinė myli netoliese esančio dvaro paveldėtoją Polą, bet jų meilė slapta. Luomų skirtumas niekada neleis jiems būti kartu. Visgi tas lemtingas Motinų sekmadienis – tik jų. Po jo abiejų gyvenimai keičiasi.

Galvoju, kodėl knyga manęs nenustebino? Kaip daugumą kitų skaitytojų. Kodėl nebyra ašaros? Tik kažkokie dviprasmiški jausmai, ir galvoje besisukančios mintys. Džeinė tokia tikra, jos jausmai tokie nesuvaidinti. Kaip viena komentatorė internete rašė – stebėtina, kaip vyras rašytojas taip puikiai perteikia vidinį moters pasaulį. Polas – tvirtas ir užtikrintas. Apsisprendęs. O gal paklūstantis? Galvoju, kad suprantu, kas iš tiesų nutiko. Ir tai tik patvirtina – taip, knyga gera, jai nieko neprikiši.

Tai patiko ji man, ar ne? Nežinau. Bet ji tikrai verta visų gurmaniškų tekstų pasiilgusių skaitytojų dėmesio.