Citatos [28]

Rimvydas Stankevičius Vienintelis palinkėjimas.

Todėl, jei būčiau Dievas – stebėdamas tokias tuščiai linksmas ir naiviai viltingas kūno ligų, senatvės ir mirties sutikti einančiųjų šventes, klausydamas jų karališkai dosnių, bet kokias realias galimybes ir netgi pasaulio dėsnius pranokstančių palinkėjimų vieni kitiems – iš naujo pamilčiau žmoniją ir netgi imčiau savuosius kūrinius gerbti. Nes tas geraširdis naivumas, šventės metu nutvieskiantis visą žmoniją, tos kelios valandos, kai pasaulis kuo nuoširdžiausiai kliaujasi ne fizikos, ne logikos, ne patirties tvirtinamais, o tik meilės siūlais austos pasakos dėsniais, juk ir yra nesumeluota tikėjimo išraiška.

Rimvydas STANKEVIČIUS (Julius ir Brigita, 2012.12.29).

Reklama

Rimvydas Stankevičius. Diktantai sielai.

Stankevičius R., (2008). Diktantai sielai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 161 p.

Vienu metu labai laukdavau šeštadienio: kad atsivertusi „Julių ir Brigitą“ perskaityčiau redakcijos skiltį. Keliose pastraipose būdavo parašyta apie tos savaitės įvykį ar įvykius, šventę, metų laiką ar šiaip apie nieką, bet labai tiksliai ir taikliai, tiesiai į širdį.

Todėl, atrodė, kad šis rinkinukas bus tiksliai tai, ko reikia: tiesiog surinkti šeštadienio straipsniukai ir sudėti į vieną, gražiai išleistą knygą.

Tačiau. Kažkas tikrai ne taip. Ar iš didelio noro padaryti super gerą rinkinį, ar iš kažkokio nesuprantamo noro, kad šiuos straipsniukus diktuotų moksleiviams per pamokas (kam?), kažkas buvo ne taip. Straipsniukai ne tokie malonūs, jaukūs ir įdomūs, kaip būdavo „Juliuje ir Brigitoje“. O kai kurie (tik keli, bet vistiek) net tokie pompastiški, didaktiški, pamokslaujantys, skirstantys žmones į teigiamus ir neigiamus…

Ne. Gal ką nors sumaišiau? O gal nemoku skaityti?

Gal jie tinkami skaityti tik po vieną, šeštadienio rytais, ir tik „Juliuje ir Brigitoje“?