Jojo Moyes. Aš prieš tave.

MOYES, Jojo. Aš prieš tave [romanas]. Iš anglų k. vertė Rasa Racevičiūtė. Kaunas: Jotema, 2012. 432 p.

– Eik velniop, Vilai Treinorai. Eik velniop. Gailiuosi, kad apskritai sutikau imtis šito kvailo darbo. Geriau jau niekaip nebūčiau tavęs pažinusi.

Aha…. greičiausiai Jojo Moeys mano mėgstama rašytoja netaps. O gal dar vilties yra, gal per anksti spręsti, nes perskaičiau vos dvi knygas. Bet na, gal jų šiam kartui ir užteks.

Nepatiko. Dar net labiau, nei pirmoji (anoje bent istorinė linija buvo įdomi). O čia tik šių dienų romantiška istorija. Jauna mergina slaugo neįgalų vyriškį. Trečdalį knygos ji stebisi, pergyvena ir nervinasi, kodėl jis blogos nuotaikos, irzlus, nepatenkintas, priekabus ir visoks kitoks, tarsi kai sėdi vežimėlyje ir tegali vos vos pajudinti galvą (sužinome, kad tai vadinama kvadriplegija) yra labai daug priežasčių krykštauti iš laimės. Vėliau jie visgi pripranta vienas prie kito. O dar vėliau… seka šiokia tokia intriga ir pabaiga, turėjusi garantuoti (pagal kitų skaitytojų atsiliepimus) beveik šimtaprocentines ašaras.  Deja… Kokia Picoult gal ir būtų pravirkdžiusi, o dabar tikrai ne. Viskas buvo per daug lėkšta.

Tikrai nenoriu būti sarkastiška (autorius gerbiu, knygos parašyti tikrai nesugebėčiau, esu dėkinga, kad kažkas jas rašo, kad mes turėtumėm ką skaityti ir pan.), bet tikriausiai ši autorė na man. Dabar kaip tik tas metas, kaip norisi super paprastų knygų, kad nereiktų daug galvoti. Bet taip jau yra, kad paprastos knygos juk irgi būna super arba nelabai.

Jojo Moyes. Mergina, kurią palikai.

MOYES, Jojo. Mergina, kurią palikai [romanas]. Iš anglų k. vertė Rasa Racevičiūtė. Kaunas: Jotema, 2013. 432 p.

– Turėsite atiduoti paveikslą? Negi tikrai pralaimėsite?

Va va. Taip jau būna su tais taaaip išgirtais autoriais. Ir jų knygomis. Tokia gausybė geriausių atsiliepimų! O perskaitai, ir nebeaišku, kas čia negerai, ar su visuomene, kuri dievina tokias knygas, ar su manimi, kuriai nepatiko taip visų mėgstamos knygos. Bet juk taip ir turi būti – kiek skaitytojų, tiek ir nuomonių. Gal ir gerai.

Labai blogai nebuvo. Tikrai ne taip blogai, kaip jaučiausi perskaičiusi, ne, tik pabandžiusi paskaityti literatūros sensaciją ir perversmą literatūroje padariusią knygą. Čia gi pabaigą pasiekiau. O Sofi ir karo linija netgi visai patiko. Bet šių dienų istorija… Susipainiojusi Livė… O dieve….

Bet autorės gerbėjai irgi sutinka, kad tai ne pati įdomiausia knyga. Yra ir kitų. Gal net įdomesnių. Dar bent koks dešimt. Ką gi, pamatysime.