Citatos [19]

Henriette E. Moller. Kaizeris.

„Tai – paskutinis didysis finalas, gyvenimas, nusakytas bažnyčioje, dvidešimt minučių užteko papasakoti apie žmogaus gyvenimą…“ – mąsto Ida. (psl. 113).

Ji sako sau, kad būtent šitaip viskas ir baigiasi. Viskas, ką sukūrei, nuveikei, padarei, tavo geri darbai, tavo neištikimybė, bučiniai ir egzaminai, tavo magistro darbas, gyvenimo aprašymas ir vairavimo egzaminas, tavo rūpesčiai dėl svorio, plaukų spalvos ir mobiliojo telefono sąskaitų. Ir štai viskas tiesiog baigiasi. (psl. 114).

Praleidi visą gyvenimą, kad sukauptum visus tuos daiktus, o tada ateina jauni anūkai, nukrausto stalą, ištuštiną namą ir jį parduodą. (psl. 121).

Laikrodis rodo 21.35. Net ir sustabdytas laikrodis rodo tikslų laiką. (psl. 130).

Ji yra įsitikinusi, kad niekad nėra mačiusi tokios meilės tikrovėje. Ji to nematė iš močiutės ir senelio santykių. Ji yra pagalvojusi, kad jie tiesiog susituokė ir priprato vienas prie kito, ji manė, kad jie buvo labai praktiški, turbūt nebegalima kalbėti apie jausmus, kai žmonės susitaria, kad štai, tu gyvensi aname kambaryje, o man atitenka šitas. Ji niekada nemanė, kad tai buvo meilė. (psl. 138).

Yra sena išmintis, kad pirmuosius trisdešimt gyvenimo metų žmogus nugyvena vienas. Ji galvojo, kad tai paradoksalu, nes būtent pirmaisiais savo metais mus supa daugiausia žmonių: brolių ir seserų, draugų, bendraklasių, tėvų ir senelių. Tačiau laikui bėgant, dauguma iš jų pradingsta. Jie miršta arba išvažiuoja, žmogus pakeičia mokyklą arba pomėgius, ir galiausiai galbūt susitinki tą vienintelį („galbūt galbūt galbūt“, vienas geltonas drugelis karštligiškai skraidė jos galvoje ir dainavo „galbūt galbūt galbūt susitiksi tą vienintelį“) ir tada susilauki vaikų. Tačiau nė vienas iš šių žmonių negalės prisiminti tavo vaikystės. Ne tas vyras, kuris yra šalia jos, šluostė jai nosį, kai jai buvo treji metukai, ne jos vyriausia duktė ramino ją, kai ji nukrito nuo savo pirmo dviratuko. Be to, ir tas dviratukas pradingęs taip seniai, kad ji net nebeprisimena, ar jis buvo žalias, ar raudonas. Viskas pradingsta, ir žmogus praranda vis daugiau ir daugiau savo atminties. (psl. 142).

Trumpą akimirką ji laiko ranką rankinėje, laikrodis guli jos delne. Tas jo sunkumas delne, jos nuolatinis kiekvieno vakaro įprotis, kiekvieną vakarą ji išsitraukia laikrodį, tai jos ritualas, ji išsitraukia laikrodį, kad jis niekada nesustotų. Jai širdis neleidžia jo atiduoti. Ji išsitraukia savo piniginę, Eba išima du šimtus kronų ir paduoda juos Agnetei. Ji sako negalėjusi rasti voko. (psl. 157).

Reklama

Henriette E. Moller. Kaizeris.

Moller H.E., (2010). Kaizeris. Iš danų k. vertė Agnė Ranonytė. Vilnius: Gimtasis žodis, 157 p.

Dar viena knyga apie tai, kaip niekas, oi niekas, nesupras moterų.

Ir ji yra iš mano mėgstamų serijos. Trys moterys. Trys kartos. Trys gyvenimai. Kai vyras, tėvas, senelis guli mirties patale, šalia jo sėdinčios ir budinčios moterys tyliai apmąsto savo gyvenimus. Močiutė Eba savąjį prisiminimų gyvenimą, kurį dabar mena tik vis dar tiksintis kišeninis laikrodis su išgraviruotu vardu kitoje pusėje. Duktė Agnetė savąjį kelionių – tarp Danijos ir Berlyno, ir dar vaikystę prie veidrodžio, kai vis bandydavo rasti panašumų su tėčiu… Anūkė Ida savąjį troškimų – būti mylimai, suprastai ir apkabintai.

Ji sako sau, kad būtent šitaip viskas ir baigiasi. Viskas, ką sukūrei, nuveikei, padarei, tavo geri darbai, tavo neištikimybė, bučiniai ir egzaminai, tavo magistro darbas, gyvenimo aprašymas ir vairavimo egzaminas, tavo rūpesčiai dėl svorio, plaukų spalvos ir mobiliojo telefono sąskaitų. Ir štai viskas tiesiog baigiasi. (psl. 114).

Nedidelėje knygutėje nepaprastai graži vienos šeimos istorija. Ir nors pasakojimas kartais toks, tarsi sektum padrikas moters mintis, istoriją iš karto įtraukia savo nuoširdumu, paprastumu ir gyvenimiškumu.

Tas jos sunkumas delne, jos nuolatinis kiekvieno vakaro įprotis, kiekvieną vakarą ji išsitraukia laikrodį, tai jos ritualas, ji išsitraukia laikrodį, kad jis niekada nesustotų. (psl. 157).

Daugiau citatų čia.

Labai rekomenduoju tikriems gerų istorijų gurmanams.