Marius Povilas Elijas Martynenko. Be penkių pasaulio pradžia.

MARTYNENKO, Marius Povilas Elijas. Be penkių pasaulio pradžia [eseistika]. Vilnius: Tyto alba, 2018. 224 p.

„Mes gyvename pūvančiame amžiuje. Jaunieji nebegerbia savo tėvų. Jie yra storžieviški ir nekantrūs. Jie dažnai tiesiog apsigyvena užeigose ir yra visiškai nedrausmingi“. Šis užrašas galioja jau kelis tūkstantmečius, regis, kad pasaulis rieda savo pabaigon jau kelis tūkstantmečius.

Pasaulis, kuris niekaip nepasibaigia. Visai įmanoma, kad jis niekaip neprasidėjo. Ir šiandien, kaip kontrapunktą visoms išpranašautoms pasaulio pabaigoms, norėčiau paskelbti – gerbiamieji, pasaulis prasidės po penkių minučių. Išjunkite mobiliuosius telefonus.

Iš tikrųjų viskas, kas labiausiai patiko, parašyta ant knygos viršelių arba jų atvartuose. Dar labai šaunus pavadinimas, kuris iš karto atkreipė dėmesį kažkada tada, kai knyga sušmėžavo feisbukuose. Keistas kažkoks, intriguojantis. Kaip ir pati knyga. O būdvardis „keistas“ puikiai tinka, kai tiesiog nežinai, ką pasakyti.

Taigi, knygoje yra keliolika nespalvotų fotografijų ir keliasdešimt trumpų istorijų (ne, greičiau tik tekstų) Parašyta, kad tai – tekstai malonumui sužadinti. Galbūt, jei gyvenimas malonumo nebežadina, tai tada jau ir pyzdec. O gyvenimas yra visoks, kartais šypsaisi, kartais bjauriesi, kartais nusijuoki, kartais net paašaroji. Taip ir tekstai yra visokie, kartais tokie jautrūs, netgi šiek tiek filosofiški, „griebiantys už dūšios“, o kartais – visiškos pievos ir pelkės.

Dar parašyta, kad jie – tarsi atviras pokalbis. Tiesa, tas atvirumas labai dažnai bandė pavirsti į vulgarumą. Tiek daug šūdų, makščių, penių, žargono pasitaiko tikrai tik labai retoje knygoje. Ai, tiesa,  Márquez irgi labai įspūdingai rezgė pasakojimą apie Pulkininką, ten netrūko nei prakaito, nei mėšlo, nei visų kitų įmanomų atvirumų. Bet juk čia ne tas lygis, ar ne?

Išmetus visus šūdus ir visas subines, liktų tik paprastas tekstas (gyvenimas). Bet žodžių iš teksto neišmesi, kaip ir bjaurasties iš gyvenimo.  O ar tai bus tas žingsnis į atvirą pokalbį? Ar toli žengs? Kiekvienam savo.

Kelios citatos.

Citatos [57]

Marius Povilas Elijas Martynenko. Be penkių pasaulio pradžia.

Šiandien ligoninėje aš prisimenu, kad kažkur girdėjau, jog atlikėjai, menininkai ir sportininkai kartais aplanko savo gerbėjus, išgirdę šių hospitalizavimo istoriją. Įsivaizduoju tą situaciją, kai pabundu, o ant lovos krašto sėdi Umberto Eco. Suprasčiau, kad man visiškai pyzdec. /nepripratau/

Mano endokrinologas klausia, ką daryčiau sužinojęs, kad gyvensiu pusmetį. Aš reaguočiau į tai kaip į visus kitus terminus ir deadline’us – penkis mėnesius žiūrėčiau katinukų vaizdelius per „YouTube“, o atėjus šeštajam pradėčiau panikuoti. /nepripratau/

Kiekvienas lavonas ant Everesto kalno veikiausiai kažkada buvo labai motyvuotas žmogus. /tu bent šikt sugebi? / lenkiška gulbės giesmė /

/skylė/ – visiškai tobulas dviejų puslapių tekstas, mielai jį čia atspausdinčiau, bet nesu garantuota dėl visų ten copyright ir pan. Tai perskaityti jį galite čia.

Sakoma, kad yra keturi žmonių tipai: sangvinikai, cholerikai, melancholikai ir flegmatikai.

Sakoma, kad yra trys žmonių tipai: mokantys skaičiuoti ir nesugebantys to padaryti.

Sakoma, kad yra du žmonių tipai: tie, kurie myli tai, kas yra gražu, ir tie, kuriems tai, ką jie myli, yra gražu.

Sakoma, kad yra vienas žmonių tipas ir tai Homo sapiens. /utopija/

Šiki, ir tave ištinka Poseidono bučinys – apsitaškai subinę. Nerandi telefono ir jis dargi išsikrovęs. Nespėji į viešąjį transportą. Nusidegini liežuvį. Išaušta dienos, kurių pati pradžia yra kaip piktas pranašas, ir tu net akmens neturi, idant jį užmėtytum.

Norėčiau tikėti, kad visos dienos yra savaip prasmingos. Ir, regis, man tai pavyksta. Bet esmė ta, kad išaušta dienos, kai prasmė man atrodo kaip visiškai beprasmis dalykas. Nuo šito sunku apsiginti. Būvis toks beviltiškas ir niūrus, kad staiga perpranti visą prancūzų kiną. /kai prasmė yra beprasmis dalykas/

O dabar pamačiau, kad dauguma tekstų (gal net visi, netikrinau) yra tinklaraštyje praeis.org

Gerai, tada paskutinis:

… Dabar stebėkite, kaip jis auga.

Šypsokitės ir dažnai juokitės. Kitaip galite išprotėti.

Visad atsiminkite, kad jam retai bus aišku, ko jis nori ir ką daro.

Ilgainiui jis gali nuspręsti, kad jūs neegzistuojate. Nesijuokite! Jis nejuokauja!

Sveikiname. Dabar turite savo naują kūrinį.

Ilsėkitės. Jis vargins.

/sukurti žmogų. instruktažas./