Elina Hirvonen. Kai baigiasi laikas.

Elina Hirvonen. Kai baigiasi laikas.

HIRVONEN, Elina. Kai baigiasi laikas [romanas]. Iš suomių kalbos vertė Urtė Liepuoniūtė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2018. 230 p.

– Iš kur atsiranda mirtis? – vėl paklausė Aslakas. – Ar iš burnos?
– Galvojau, ką atsakyti, – taip ilgai, kad Aslakas žnybtelėjo man, kad patikrintų, ar nemiegu.
– Ji atsiranda iš gyvenimo, – galiausiai pasakiau. – Taip pat, kaip naktis atsiranda iš dienos, o diena – iš nakties.

O, koks skaitinys papuolė man į rankas po kalno detektyvų ir fantastikos! Labai mėgstu tokias knygas, kuriose į sąlyginai nedidelį puslapių skaičių prirašyta visko šitiek daug!

Patraukė siužetas. Jaunas vyrukas stovi ant pastato stogo miesto centre ir šaudo į žmones. Tame pačiame mieste, kažkuriame name viską su siaubu stebi jo tėvai. Ir sesuo, kažkur toli, Afrikoje.

Knygos aprašyme buvo užsiminta apie sąsajas su Pakalbėkime apie Keviną. Knygų jokiu būdu nelyginčiau – jos visiškai kitokios, jas sieja nebent ta pati sūnaus žmogžudžio tema. Ši, nors ir žymiai trumpesnė, veikia stipriau. Fragmentai iš kūdikystės, vaikystės, mokslo metų. Bendraamžių panieka, patyčios. Atskirtis ir vienatvė. Sesuo, dažnai besigėdijanti brolio. Ir tėvai, per kasdienius rūpesčius nebejaučiantys savo vaiko.

Tema skaudi.  Tokių knygų dažnai skaityti nenorėčiau. Bet nepaisant to, labai patiko.

– Man patinka būti vaiku, – švelniai sumurmėjo jis, kai buvo beužmiegąs. – Bet nenoriu, kad laikas eitų.
– Kodėl?
– Nes tada jis kada nors baigsis, – atsakė jis ir jo pečiai šiek tiek virptelėjo.