Citatos [31]

Gintaras Grajauskas. Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį.

– Beje, kadaise jaunystėje ir aš turėjau didelių nemalonumų dėl savo požiūrio į gyvenimą, – tarė misteris Kaindlis. […] Žinote, tarp mūsų kalbant, tie drakonai su visa savo daugybe kuokštais augančių galvų kartais pasirodo besą jokie ne devyngalviai, o tiesiog visiški pusgalviai. (psl. 15).

– Nagi pats pagalvokite: jeigu aš pats kuo puikiausiai žinau, kad esu drakonas, tai koks gi skirtumas, kuo mane laiko kiti? Jei koks beprotis ims ir pasakys, kad aš ne drakonas, o Stefensono garvežys, ar turiu imti lakstyti bėgiais, šen ir ten tampydamas vagonus?… (psl. 16).

– Žinote, garbusis Tenksalotai, kur slypi visos problemos? – tarė misteris Kaindlis.
– Galvose? – pabandė spėti riteris Tenksalotas.
– Būtent, galvose. Kuo daugiau galvų, tuo daugiau vargo. (psl. 23).

 – Todėl mes, drakonai, manome, jog nieko tikra apskritai nėra, viskas pasaulyje tėra tik akių dūmimas. Arba, kaip sakė vienas drakonų mąstytojas, viskas tėra tik dūmai (psl. 25).

 –Viskas savaime keičiasi, net ir be mūsų pagalbos, – ir tikrai į gerąją pusę. Tik labai lėtai. Žmogaus amžius gal kiek per trumpas, kad tas permainas pajustumėt. Bet aš, kaip senas drakonas, galiu jus užtikrinti: viskas iš tiesų keičiasi, pasaulis eina geryn ir geryn, – žvaliu balsu pranešė misteris Kaindlis ir šyptelėjo.

– Žinoma. Be jokios abejonės, vis geryn ir geryn, – linktelėjo Tenksalotas ir įdėmiai pažvelgė į didžiules kaštonų spalvos akis, tikėdamasis išvysti jose savo atspindį. Tačiau nepamatė nieko – vien begalinį, skaidrų ir bekraštį liūdesį, tūkstančių metų senumo. (psl. 63).

 – Metafora, mielas Tenksalotai. Sena gera metafora. Nužudyti drakoną ir perimti jo nesuskaičiuojamus turtus, jau nekalbant apie vieną kitą pasipainiojusią princesę, – tai perimti iš jo išmintį, galias ir žinojimą. Tik tiek. Iš tiesų niekas nieko negalabija. O kova su drakonu – tai sunkumai, kuriuos žmogui tenka įveikti, kad pasiektų tuos žinių lobynus. (psl. 104).

Gintaras Grajauskas. Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį

Grajauskas IstorijosGRAJAUSKAS, Gintaras. Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį. [smulkioji proza]. Dailininkė Lina Kusaitė. Vilnius: Tyto alba, 2012. 135 p.

– Todėl mes, drakonai, manome, jog nieko tikra apskritai nėra, viskas pasaulyje tėra tik akių dūmimas. Arba, kaip sakė vienas drakonų mąstytojas, viskas tėra tik dūmai (psl. 25).

Kadangi pagal kažkokius rytų horoskopus priklausau drakonams, tai su džiaugsmu perskaičiau šią nedidelę  knygą apie drakonus. Knyga – fantastiška!

Nedidelio formato, iš pirmo žvilgsnio atrodanti vaikiška, bet skirta visai ne vaikams. Dailininkės Linos Kusaitės puikios iliustracijos irgi visai nevaikiškos.

Istorija prasideda linksmai ir nerūpestingai, bet juoktis kaip ir nelabai yra iš ko.

Devynios drakono galvos porina nuostabiai keistas istorijas apie gyvenimą. Istorijas, kurios atrodo visiems žinomos beveik iki skausmo. Dalis kurių net internete gyvena jau beveik trejetą metų. Bet kažkodėl jas visiškai pamirštame, kol jos nepatenka mums į rankas gražiai apipavidalintos knygos pavidalu. O tada ir priverčia susimąstyti.

Ar tikrai žinote, kas tai yra drakonas?

Neapsigaukite!