Citatos [20]

Carlos Maria Dominguez. Popierinis namas.

Knygos nulemia žmonių likimą. (psl. 9).

Pastebėjusi mane lovoje skaitančią knygą, močiutė visada sakydavo: „Liaukis, knygos pavojingos“. Daugelį metų laikiau ją tamsuole, tačiau ilgainiui pasitvirtino močiutės sveikas protas. (psl. 10).

Dažniausiai kur kas sunkiau nusikratyti kokios nors knygos negu ją įsigyti. Jos pritampa pagal dvišalę būtinybės ir užmiršties sutartį, lyg būtų tam tikro negrąžinamo mūsų gyvenimo tarpsnio liudytojos. Tačiau, jas laikydami, tariamės išsaugoję ir dalelę praeities. (Psl. 21).

“Gyvųjų pasaulyje ir šiaip jau esama pakankamai stebuklų ir paslapčių: stebuklų ir paslapčių, taip nesuvokiamai veikiančių mūsų jausmus ir protą, jog to beveik ganėtų patvirtinti, kad gyvenimą galima laikyti burtais“. (psl. 40).

Reklama

Carlos Maria Dominguez. Popierinis namas.

Dominguez, C., M. (2006). Popierinis namas. Iš ispanų k. vertė Valdas V. Petrauskas. Vilnius: Alma littera, 112 p.

Viskas, kas per daug – nesveika. Kaip bebūtų gaila – tas pats galioja ir knygoms.

Labai šauni knyga visiems jų mėgėjams. Labai tiktų į, gaila, dabar jau nebepildomą, „Keistą kolekciją“. Trumpa, vos valanda skaitymo, bet sukelianti tiek minčių.

Knygos nulemia žmonių likimą. (psl. 9).

Knyga apie knygas. Ir šį kartą ne įprastos, gražios sentencijos apie jas, ar kokios sparnuotos frazės… Šį kartą viskas kur kas gyvenimiškiau ir su detektyviniais elementais.

Pastebėjusi mane lovoje skaitančią knygą, močiutė visada sakydavo: „Liaukis, knygos pavojingos“. Daugelį metų laikiau ją tamsuole, tačiau ilgainiui pasitvirtino močiutės sveikas protas. (psl. 10).

Bibliotekos, reti, prabangiai išleisti knygų egzemplioriai, milžiniški namai, pilni knygų. Tau tai patiktų? Susirask ir perskaityk šią knygą.

Ir mokykimės kontroliuoti savo pomėgį, kad knygos netaptų tik kolekcija.