Richard Bach. Džonatanas Livingstonas Žuvėdra.

Bachj_ZuvedraBACH, Richard. Džonatanas Livingstonas Žuvėdra. Iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė. Snieguolės Michelkevičiūtės fotografijos. Kaunas:  Trigrama, 2011. 112 p.

Labiausiai už viską pasaulyje Džonatanas Livingstonas Žuvėdra mėgo skraidyti (psl. 71).

Kažkodėl nemėgstu pamokančių knygų, žadančių sielos nušvitimą ir harmoniją. Esu kaip tas netikintis Tomas, kuriam reikia viską pačiam pamatyti ir patirti.

Tačiau kol siela dar nenušvito, lengvai pasiduodu reklamai, o Džonatanui Livingstonui Žuvėdrai gerų atsiliepimų tikrai netrūksta.

Tik atsivertusi, suvokiau, kad bent vieną autoriaus knygą jau esu skaičiusi, tik visai pamiršau. „Tiltas į amžinybę“ manęs, priešingai nei milijonų kitų skaitytojų, nesužavėjo. Nesukrėtė ir šis alegorinis pasakojimas apie žuvėdrą.

Pripažinsiu, istorija labai graži, paprasta, įtraukianti. Nejučia išgyveni ir keitiesi kartu su Džonatanu Livingstonu. Patiri ir dar daug ką, ir viskas būtų neblogai, tik kad jau taip girdėta, skaityta, matyta, žinoma. Gal pasikartoti ir nekenkia, bet tuomet suteikčiau pirmenybę neseniai atrastai „Sidhartai“. Arba kitoms, dar neperskaitytoms knygoms.

Ir vis gi jei dabar svarstote, skaityti šią knygą ar ne, drąsiai galėčiau sakyti: skaitykit! Knyga nedidelė, daug laiko neatims. Labai graži: patogus formatas, malonus akiai šriftas, gražios nuotraukos, ypatinga teksto nuotaika. Ką žinai, gal ši istorija atvers akis. O jei ir ne, tai bent turėsite apie šią populiarią knygą savo nuomonę. Ačiū leidyklai „Trigrama“, kad aš jau turiu.

Ir dabar pamačiusi kur paukštį ir palydėdama akimis jo skrydį, dažnai prisimenu Džonataną Livingstoną Žuvėdrą, kuris tiesiog mėgo skaityti.

Richard Bach. Tiltas per amžinybę

Atsiminiau, kad turiu kaip tik dar dvi perskaitytas knygas, kurias kaip tik jau laikas grąžinti į biblioteką… Kas gali atsispirti tokiam gražiam knygos pristatymui:

Jeigu kada jautėtės vieniši svetimųjų pasaulyje, jeigu ilgėjotės žmogaus, kurio niekuomet nebuvote sutikę, žinią nuo savo sielos draugo rasite nuostabioje meilės istorijoje…

O kur dar pirmas puslapis, apie karalaites ir slibinus. O dar jeigu apie tą knygą girdėjai nuoširdžiai gražių rekomendacijų? Tai ir perskaičiau.

Deja, man ji nuoširdžiai nepatiko.

Nuobodi ir tikrai ne mano stiliaus. 60 psl. vyras tiesiog verkšlena, kad niekaip nesutinka savo sielos draugės. Paskui jie susitinka, bet jis vistiek visokiais būdais kaip ir norėtų nuo jos pabėgti. Beveik 300 psl. istorija apie vyrą, kuris niekaip neapsisprendė, ir ko gi jis iš tikro nori… (tiesa, pabaigoje kaip ir nusprendė). Tikrai nieko įspūdingo. Nors…

„Tą veidą pirmąkart pamačiau prieš keletą metų, mudu susitikome pačiu svarbiausiu būdų – atsitiktinai.“

 

Ledai su karštu šokoladu.

Šachmatai.

Lėktuvai. Lėktuvai. Lėktuvai.

Mokymasis dirbti kompiuteriu.

Sapnai.

Vienintelis amžinas dalykas yra meilė.

Gražu.

Bet vis tiek man ji pasirodė per daug vertinama. Eilinė knyga, ir tiek.

Na, o kad meilė amžina, ta mes jau ir taip žinojome 🙂

——–
Įvertinimas: *
(* vienkartinė, ** gal ir nieko, *** noriu turėti namie).