Taylor Adams. Be išeities.

Taylor Adams. Be išeities.

ADAMS, Taylor. Be išeities [trileris]. Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Virbickienė. Vilnius: Balto, 2018. 336 p.

Tada Derbė iškvėpė – klaida – ir stiklas aprasojo nuo kvapo. Bet ji matė ir to paneigti negalėjo.
Ji atsitraukė ant durų palikdama rankos atspaudą. Ant kaklo tvinkčiojo pulsas. Vis greičiau ir greičiau.
Ten..
Vaikas užrakintas furgone.

O štai pagaliau ir tikras trileris. Veiksmas veja veiksmą, siužetas sukiojasi šen bei ten, tik spėk sekti tekstą akimis. Atsiverti tokią knygą ir neužversi, kol nebaigsi. Ar patiko?

Standartinė situacija, kaip kokiame tradiciniame Kingo romane – mergina važiuoja namo, kai staiga pradeda snigti, keliai nepraeinami ir nepravažiuojami. Bet gerai, kad priešakyje pasirodo poilsio stotelė. Yra elektra, tualetas, kavos ir kakavos. Netgi kitų, taip pat kelyje įstrigusių žmonių yra. Tik jie kažkokie keistoki… Ai, tiesa apie išsikrovusius telefonus ir dingusį mobilų ryšį tikriausiai net nereikia minėti?

Klišių tikrai daug. Vieną akimirką jau išsigandau – knygą perskaičiau prieš porą dienų, bet nebelabai atsimenu, kas ten ir kaip buvo. Bet pamažu detalės sugrįžo. Aha, nėra blogai, šis tas galvoje užsiliko. Labai patiko skaityti – tikras skaitymo malonumas – kai užmiršti viską ir matai tik knygą. Tiesa, Derbė tikras nelaimių maišelis – suktis iš padėties jai sekasi nelabai kaip. Daug bėgimo, padažnėjusio pulso, greito alsavimo, šalto prakaito ir kraują stingdančios baimės. Gal daugumoje vietų ji buvo ir erzinanti, bet nesvarbu – paprastai knygų personažai, kad ir kokie nevykėliai bebūtų, manęs neerzina.

Patiko. Jau vien todėl, kad jei parašyta ant viršelio trileris – tai ir yra trileris. Greitas, šiurpus, nenuspėjamas ir ganėtinai įtemptas.

Douglas Adams. Keliautojo autostopu Gidas po Galaktiką.

ADAMS, Douglas. Keliautojo autostopu Gidas po Galaktiką [romanas]. Iš anglų k. vertė Saulius Repečka. Kaunas: kitos knygos, 2016. 192 p.

— Kaip mes čia patekom? – paklausė jis, purtomas lengvo drebulio.
— Mus paėmė pavėžėti, – atsakė Fordas.

Ar jums yra taip buvę? Užverti paskutinį knygos puslapį, tuomet atsiverti vėl pirmą puslapį ir pradedi skaityti iš naujo? Man ne. Kol į rankas nepakliuvo ši knyga.

Ją perskaityti norėjau jau seniai. Tik pavadinimas turėjo būti šiek tiek kitoks: Keliautojo autostopu po galaktiką gidas. Bent jau taip ji buvo vadinama kažkur kažkada skaitytuose fantastikos must read sąrašuose. Bet nesvarbu. Svarbiausia juk turinys?

Jis – nerealus! Visiška fantastika ir/arba visiškas marazmas! Sako, knyga turėtų patikti tiems, kurie neabejingi angliškam humorui (aišku, jie turėtų mėgti ir fantastiką. LABAI mėgti). Dar tiems, kuriems patinka savotiškai keistos, neįprastos knygos. Juk tikriausiai reikia būti visiškai pamišusiam dėl jų, dėl tokių fantastinių istorijų, dėl nerealių fantastinių humoristinių istorijų, kad galėtum ją atsiversti ir neužversti po pirmo puslapio. Aš neužverčiau.

Tiesa, jei tikitės daug juoktis, tai nežinau… man labai juokinga nebuvo.  Įspūdinga, keista – taip. Bet juokinga? Angliškas humoras juk ne kiekvienam. Bet vietų, kurios tiesiog pritrenkia, buvo nemažai. Jas net sunku pacituoti, nes ištrauktos iš konteksto, manau, prarastų savo žavesį. Reikėtų cituoti visą knygą. Ištisai.

Taigi, skaitykite ir NEPANIKUOKITE! Juk atsakymas į esminį klausimą tikrai yra. Ir jis būtent šioje knygoje!