Šiandien tinklaraštis „Ką skaityti“ suskaičiavo šešerius metus.
Ką veikiau?
Šiek tiek atnaujinau puslapį. Dabar jį patogiau naršyti mobiliaisiais įrenginiais. Dar jis toli gražu ne toks, kokio norėtųsi, bet oi, kaip trūksta laiko…
Po to, kai ir vienas, ir kitas matytas spektaklis taip patiko, kad susiradau ir perskaičiau knygas, tinklaraštyje atsirado nauja įrašų kategorija „Kai neskaitau“. Pamaniau, kad ir tokie su knygomis susiję arba nelabai renginiai yra verti trumpo paminėjimo. Viskas, kas skatina skaityti, yra gėris.
Pirkau knygas! Oi, oi, niekada nesakyk niekada. Šie metai kaip niekada buvo dosnūs knygomis. Bet kaltės nejaučiu – kalti gi čia visokių knygynių el. parduotuvių naujienlaiškiai. Ir pasigirti galiu – visas nupirktas knygas sėkmingai perskaičiau.
Ir, žinoma, skaičiau. Lėtai. Tai reiškia, kad smagu kuo ilgiau skaityti tą pačią knygą (gal dėl to ir perskaičiau vos 48 knygas…).
Būčiau gal perskaičiusi dar mažiau, bet pasitaikė ir sprintų… Tokių, kur viens – du… ir nebėra… Bet kuriuos skaityti daugiau ar mažiau, vis tiek buvo smagu:
Dar buvo Picoult, St. King ir R.R.Martin…. Be jų – niekaip (ir, tikriausiai, jau nebeišaugsiu)
Klasika, klasika, klasika, čia jai visada bus vietos….
Ir pagaliau knygos, kurios gali patikti, gali nepatikti, bet įspūdį tikrai palieka. Kai žmogus džiaugiesi, kad kažkada seniai išmokai skaityti ir pamėgai knygas.
Tikiuosi, kad ką nors įdomaus radote ir jūs.
Ačiū, kad skaitote!
