Jussi Adler-Olsen. Fazanų žudikai.

Aolsen_fazanu-zudikaiDLER-OLSEN, Jussi. Fazanų žudikai [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Agnė Mackevičiūtė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], 2013.  503 p.
Knygų serijos„Department Q“ 2-oji knyga.

Mano širdis plakė taip smarkiai, kad net skaudėjo.

Po sėkmingai išaiškintos pirmosios bylos ir po to sekusių atostogų, detektyvas Karlas Mjorkas grįžta į darbą. O ten vieni nemalonumai. Kažkokia kolegų iš Norvegijos delegacija, kuriai reikės viską svetingai aprodyti; neaišku, ko norintys viršininkai; net nauja darbuotoja, kurios, kam jau kam, bet Karlui Mjorkui tikrai nereikia. Nors neišaiškintų nusikaltimų dar daug, šį kart dėmesį patrauks  ant stalo paslapčia kažkieno palikta seniausiai baigta ir visų pamiršta byla.Taigi, kas 1987 metais nužudė du jaunuolius?

Daug smurto. Ne kraujo, žudymų (buvo ir jų, kaipgi), bet įtampos ir pykčio, kurį reikia kažkur ir ant kažko išlieti. Po to palengvėja, bet tik trumpam. Nes žinia, paskui daug metų slėgs kaltė ir priklausomybė nuo šutvės (keistas man tas žodis) ir suvokimas, kad kelio atgal nebėra.

Kelio atgal nebėra ir skaitytojui. Įtraukia. Stipriai. Ryškūs veikėjai (tikrai spalvingos asmenybės), vietoje nestovintis siužetas, intriga. Čia man ką, gali būt gaila žudikės ir jos tragedijos? Na jau! Bet… Chm. Keistas tas gyvenimas. O knyga gera.

Ruduo nuobodus nebus. Kitos dvi šios serijos knygos jau išleistos ir lietuviškai.

Pirmoji Department Q knyga:
Jussi Adler-Olsen. Moteris narve.

Andy Weir. Marsietis.

weir_marsietisWEIR, Andy. Marsietis [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Rimvydas Kuzas. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], 2015. 557 p.

Jaučiu, susimoviau.

Ir tie žodžiai kartosis ne kartą. Kaip rašo pats Markas Votnis, apie jį Vikipedijoje rašys – vienintelis Marso planetoje žuvęs žmogus. O gal visgi ne?

Mačiau filmą. Žinojau siužetą. Netgi žinau, kaip knyga baigsis. Bet smalsumas niekur nedingo. Knyga įtraukia – labai. Štai ir dabar, pirmą kartą rašau, net nebaigusi skaityti knygos. Liko dar 50 psl. Dar vienam kartui. Pataupysiu :).

Iš tikrųjų, knyga labai įtraukia. Joje netrūksta nei chemijos, nei fizikos, nei biologijos, nei visokių inžinerinių dalykų. Gali pasirodyti, kad tai išgyvenimo vadovėlis Marse (beje, rašoma, kad viskas pagrįsta matematiškai, o ne šiaip sau prifantazuota), gali pasirodyti, kad skaityti bus nuobodu. Anaiptol. Nežinau, bet tas Votnis žavi vien jau savo optimizmu ir tikėjimu, ne, netgi žinojimu, kad viskas jam bus gerai. Ir dar tie jo juokeliai… Ne taip paprasta palaužti žmogų.

Vienu žodžiu, filmas labai patiko, knyga patiko dar labiau. Einu, pabaigsiu skaityti. O jei dar neskaitėte, paskaitykite šią ištraukėlę, gal irgi užsinorėsite į Marsą?

Daniel H. Wilson. Robokalipsė.

Wilson_robokalipseWILSON, Daniel H. Robokalipsė [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Astra Alba. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], 2014. 492 p.

Čia prakeikta viso karo juodoji dėžė.

Nežinau, nei ką parašyti apie tą robotų karo knygą. Tai taip realu, ir kartu neįtikėtina. Galbūt tik man, kuriai pvz. elektroninių knygų skaityklė – dar tik dešimta nuo galo begaliniame norų ir poreikių sąraše. Gyvenimas be išmaniųjų technologijų –  nebeįsivaizduojamas, bet gyvenimas su kokiais nors rimtesniais robotais skendi dar kažkur miglose. Karas su jais – tai iš vis. Bet knyga perspėja – būkite atsargūs, nes per didelis susižavėjimas robotais gali baigtis… robokalipse.

Įdomi pačios istorijos forma, tarsi liudijimų fragmentai, o gal net kažkoks scenarijus. Apie mokslininkus, keistuolius, kariškius, vaikus, civilius, ir netgi geruosius robotus humanoidus, kurie atliko vienokį ar kitokį vaidmenį robotų kare, kurie išgyveno, arba ne. Kaip viskas prasidėjo, kaip robotai ėmė demonstruoti savo intelektą, kaip žmonija susitelkė ir parodė, kas čia šeimininkas.

Kai kurie liudijimai įdomūs ir įtraukiantys, kai kurie – nuobodūs ir migdantys. Internetas sako, kad stiliumi ji panaši į žymiąją Max Brooks – Pasaulinis karas Z. Gal. Kada nors gal ateis laikas ir jai.

Kol kas aišku tik viena – robotų karai – tikrai ne man.

Oliver Pötzsch. Koriko duktė.

Oliver Pötzsch. Koriko duktė.

Potzch_Koriko duktePÖTZSCH, Oliver. Koriko duktė [romanas]. Iš vokiečių kalbos vertė Ieva Sidaravičiūtė. Kaunas: Obuolys, 2012. 511 p.

Akimirką ant lieptelio stojo visiška tyla. Tada suskardėjo pirmieji riksmai.
– Raganystė, čia raganų darbas! (psl. 39).

Paskutinei vasaros dienai puikiausiai tinka parašyti apie šią knygą. Perskaičiau su malonumu, nors nieko ypatingo tikrai nebuvo. Knygos būklė (iš naujo įrišta ir suklijuota, pakeistu viršeliu) tarsi sakyte sako: skaitytojams gal ir nieko ypatingo nereikėjo. Tik patraukliai parašyto pasakojimo apie viduramžius ir tokį ne itin garbingą bet tuo metų ypač reikalingą budelio darbą.

Nors… budelio amato knygoje ne taip jau ir daug (dar mažiau – koriko dukters Magdalenos…). Jakobui Kuizelui tenka tapti detektyvu, mat raganyste apkaltinama mažo Bavarijos miestelio Šongau gyventojų mėgiama pribuvėja. Budelis puikiai žino, kaip išgaunami prisipažinimai raganavimu. Raganystėmis netiki ir miestelio gydytojo sūnus Simonas. Abu vyrai, nors ir dėl skirtingų paskatų, būtinai turi sužinoti tiesą. Žinoma, ją ir sužino. Kaip ir galima dėti tašką. Bet ne, yra ir knygos tęsinys, matyt, įgytą detektyvų patirtį vyrams bus dar kur panaudoti.

Tikrai patiko, tik labai abejoju, kad Umberto Eco „Rožės vardas“ galėtų būti kažkas panašaus…. Reikės patikrinti.

Kit Whitfield. Nakties užklupti.

Whitfield_Nakties uzkluptiWHITFIELD, Kit. Nakties užklupti [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Kristina Daugėlaitė. Kaunas: Obuolys, 2008. 448 p.

Kažkur naktyje riaumoja dantis iššiepę žmonės.

Ieškojau mokslinės fantastikos – radau maginę. Nors tikriausiai taip tik įžeisčiau maginės fantastikos žinovus, gal knygos apie ten visokius vilkolakius ir yra tiesiog knygos apie vilkolakius. Tik kad lentynoje viskas suplakta į vieną. Ir kosminės odisėjos ir žiedų valdovai ir va, visokie naktiniai gyviai.

O romaną tikrai sunku įsprausti į kokius nors žanro rėmus.

Ne, viskas ten nėra jau labai baisu. Mat vilkolakiai – dažniausiai geriečiai. Yra, aišku, ir keletas blogiukų, kurie gadina visą reikalą ir gyvenimus kitiems. Bet anokia čia naujiena, tuo labiau, kad pagrindinė veikėja Mei Galėj dėl to tik turi ką veikti. Vienas kitas veikėjas netgi numiršta, taigi ir tirti yra ką. Autorė – jaunutė, yra visko, ir meilių, ir nusivylimų, ir baimių, ir laimių. Prifantazuota beveik pusė tūkstančio puslapių.

Skaitymas neprailgo. Bet – perskaičiau, ir jau beveik pamiršau.

Jean M. Auel. Uolų prieglobstis

Auel. Pirmykštė moteris. Uolių prieglobstis.

AUEL, Jean, M. Uolų prieglobstis. [romanas]. Iš anglų k. vertė Giedrė Tartėnienė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2015]. 780 p.
Penktoji serijos „Žemės vaikai“ knyga.

…Aila iš devintojo Zelandonijos urvo, Doni palaiminta ir pagerbta, buvusi iš mamutojų, Liūto stovyklos narė, mamuto židinio dukra, pasirinkta urvinio liūto, ginama urvinio lokio, arklių, Yhaha ir Lenktynininko bei keturkojo medžiotojo Vilko bičiulė….

Metus pradėjau nuo skaitaliukų. Pirmasis – įspūdingai prasidėjusios istorijos apie pirmykštę moterį penktoji dalis. Priešpaskutinė. Gal ir gerai, nes jau beveik ir atsibodo… Labai įdomu buvo skaityti apie Ailos vaikystę, išlikimą, mokymąsi išgyventi, gyvūnų prisijaukinimą. Labiausiai – apie kelionę su Jondalaru per pirmykštį pasaulį, namo į Zelandoniją.

O pasiekus tą namų prieglobstį, nieko naujo ir nebevyksta. Beveik. Beveik visi puslapiai ir praslenka pažindinantis, įsikuriant, susidraugaujant. Dar pamedžiojant. Kažkaip viskas paprasta, įprasta ir nuspėjama. Be jokių netikėtumų. Ir viskas.

Šiek tiek gaila, apie tokios apimties knygą norėtųsi pasakyti ką nors daugiau. Na, gal po šeštosios dalies….

Jussi Adler-Olsen. Moteris narve.

Moteris narveADLER-OLSEN, Jussi. Moteris narve [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Vaiva Lešinskaitė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], 2013.  456 p.
Knygų ciklo „Department Q“ 1-oji knyga.

Byla buvo absurdiška ir pilna nesutapimų.

Department Q. 1 knyga. Tik baigusi skaityti radau tokį užrašą labiausiai nepastebimoje vietoje. O tai juk daug svarbiau, nei tokios nesąmonės kaip Pasaulinis bestseleris Nr. 1, Tarptautinė literatūrinė sensacija, Populiariausia knyga 35 šalyse ir pan.

Taigi, Department Q. Jau yra krūva knygų, kurias jungia koks nors detektyvas, tyrėjas ar inspektorius. Haris Hūlė, Tomas Linlis, Konradas Sejeris, Džekas Frostas, Jonas Lina… Dabar turim dar vieną, Karlą Mjorką. Kaip taisyklė – autsaiderį ir vienišių, kurį žmogžudysčių skyriaus viršininkas maloningai iškrausto į rūsį, pridėdamas kartu ir naująjį asistentą, paslaptingąjį sirą Asadą. Taip Q skyriaus gyvavimas prasideda, o medžiagos užteks, bent jau kol kas, – keturioms knygoms.

Patiko. Sudomino jau pats knygos aprašymas  – pagrobta ir narve uždaryta moteris. Tiesa, kad bus iki tokių nelabai realiai įsivaizduojamų situacijų, nesitikėjau. Stilius skandinaviškas detektyvinis (autorius – danas). Niekas niekur neskuba, bet intriga išlaikyta puikiai. Ir kraujo nėra (beveik), nes po pastarųjų skaitinių apie berniukus maratonininkus ir nuotykius Šiaurės Korėjoje (apie juos – vėliau), kraujo kurį laiką ir nebenorėčiau.

Skaityti buvo smagu. Į ateities sąrašus traukiam ir kitas autoriaus knygas.

Joshua Foer. Pasivaikščiojimas su Einšteinu.

Foer_Pasivaiksciojimas su Einsteinu

FOER, Joshua. Pasivaikščiojimas su Einšteinu: menas ir mokslas atsiminti viską šiais technologijų laikais. Iš anglų k. vertė Helga Gavėnaitė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], 2013. 364 p.

Skaitome, skaitome ir skaitome, ir pamirštame, pamirštame ir pamirštame. (psl. 201).

Kai kas nors paklausia, kam man reikalingas šis tinklaraštis, atsakyti labai paprasta – kad prisiminčiau. Ne tik autorius ir pavadinimus, kuriuos prisiminti sunkiausia, bet ir įspūdį, kurį tuo metu padarė skaityta knyga.

„Pasivaikščiojimas su Einšteinu“ – tikras FB galios įrodymas. Pamačiau leidyklos naujienose, susiradau, perskaičiau…. Tikrai negirsiu, tikėjausi ne to. Knyga nemoko ir nepatarinėja, kaip gerinti atmintį. Tai tik vieno žmogaus viena istorija apie avantiūrišką norą tapti JAV atminties čempionu.

Aišku, visko, ko tikrai nori, pasiekti tikrai įmanoma. Tai net nestebina. Gal būčiau taip ir grąžinusi knygą atgal net neskaičiusi. Bet autorius – žurnalistas, nuobodulio knygoje ne tiek ir daug, skaityti skatina įdomūs pasvarstymai, kas tai yra atmintis ir kaip ji susijusi su mumis pačiais. Kas būtų, jei žmogus prisimintų viską, arba kas būtų, jei žmogus tuoj pat viską pamirštų…

O kuo už mus geresni atminties čempionai? „Juokinga… Knygos gale Foeris gali pasigirti, jog per valandą sugeba įsiminti devynių ir dar pusės kortų malkų seką. Tačiau, kaip ir mes visi, jis vis tiek neprisimena, kur padėjo mašinos raktelius.“ – The New Your Times.

Tad niekada nesakykite, kad turite blogą atmintį.

Jean M. Auel. Kelionė per lygumas.

Auel_Aila4AUEL, Jean, M. Kelionė per lygumas. [romanas]. Iš anglų k. vertė Giedrė Tartėnienė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2014]. 829 p.
Ketvirtoji serijos „Žemės vaikai“ knyga.

– Aš vykstu namo, – atsakė Jondalaras, – ir kartu veduosi šią moterį. (psl. 20).

Bitnikai keliauja po Ameriką, tėvas su sūneliu – po poapokaliptinį pasaulį, Starkai – po Septynias Karalystes… Aila iš Mamutojų ir Jondalaras iš Zelandonijos leidžiasi į ilgą kelionę po priešistorinę Europą.

Šią seriją tikrai sunku apibūdinti. Nuobodu ir banalu. Įdomu ir smagu. Knygos storiausios, o perskaičius tiek lapų nori nenori pripranti prie veikėjų, kad ir kokie jie ten bebūtų. Užaugusi Aila tapo drąsi, ryžtinga ir pasitikinti savimi. Jau ir pirmykštį vyrą susitiko. Jau ir dėl meilės bei pavydo pasikankino. Tikriausiai dar bus vaikai ir graži senatvė susikabinus už rankų prie mamuto židinio.

Labiausiai patiko kelionė. Pradžioje yra žemėlapis (yra visokių ir internete), kokį kelią įveikė keliauninkai. Beveik smagu: keliauja sau žmonės ietį pasiėmę, kokį kiškį sumedžioja, žuvį pasigauna, kokių augaliukų pasirenka, uogų užvalgo. Na, būna ir ne taip smagu, kai per kokią upę reikia persikelti, ar ledyną pereiti. Dar įspūdinga, kiek aplinkui yra naudingų dalykų, tik reikai žinoti, kur jų rasti ir ką su jais veikti. Daugiau nieko ir nereikia.

Tenka pripažinti – Ailos epopėja tikrai mielas skaitalas. Lauksiu kitos vasaros ir kitų Pirmykštės moters knygų.

Jean. M. Auel. Mamutų medžiotojai.

Auel_Mamutu MedziotojaiAUEL, Jean, M. Mamutų medžiotojai. [romanas]. Iš anglų k. vertė Giedrė Tartėnienė. Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013]. 749 p.
Trečioji serijos „Žemės vaikai“ knyga.

– […] Neilgai trukus čia pradės rinktis žmonės. Ką ketini apsivilkti?
–  Iš tikrųjų nieko neturiu, išskyrus kelis genties apsiautalus, drabužius, kuriuos vilkėjau, ir papildomą porą kelnių. Norėčiau turėti daugiau. (psl. 307).

Knygos viena už kitą storesnės, o pirmykščių laikų dvasios vis mažiau ir mažiau. Trečioje dalyje siautėja jausmai: Aila apsimeta, kad jai neberūpi Jondalaras, nes Ailai pasirodė, kad šis jos nebemyli. Atradimams lieka mažai laiko, nes reikia išsiaiškinti, ar dalintis malonumais geriau su Jondalaru, ar su Raneku. Sunkus klausimas, kuriam vos užteko 700 puslapių.

Labai vasariška knyga. Jei ne aplinkui slankiojantys mamutai, sakyčiau, tai banaliausias iš kada nors skaitytų meilės romanų. Vietomis tikrai nuobodu, bet skaityti neprailgo. Gal pripratau prie Ailos, įdomu, kaip jai seksis toliau, gal prisijaukins dar kokį gyvūną, ar atras dar ką nors naujo? Arba galų gale sužinos, kas buvo jos žmonės. Tikriausiai.

Ketvirtą dalį jau turiu. Vasara juk dar nesibaigė.