Jon Fosse. Vieną vasaros dieną.

Viena-vasaros-diena_afisaVieta: Šiaulių dramos teatras
Data: 2016 m. gegužės 10 d.
Kaina: 6,00 Eur (5;13;).

Drama. Norvegų. Iš karto asociajuojasi su kuo? Herbjørg Wassmo? Taip, panašiai. Norvegų rašytojo ir dramaturgo Jon Fosse drama irgi apie moterį. Stiprią, silpną, laimingą, nelaimingą – čia jau kaip kam atrodys. Moteris kažkada išgyveno vieną dieną, pakeitusią gyvenimą. Išgyvena ir dabar, po daugelio metų. Skandinaviškai, kaip gi kitaip… Ir baisiai buvo įdomu, kaip tos šiaurietiškos emocijos atrodys scenoje?

Patiko. Labai dera prie kaip tik skaitomos Tommi Kinnunen knygos „Namas kryžkelėje“.

 

Nuotraukų iš spektaklio yra čia

Režisierius ir scenografijos autorius – Albertas Vidžiūnas
Kompozitorius – Antanas Jasenka
Choreografija – Vesta Grabštaitė
Kostiumų dailininkė – Jurga Sutkutė
Iš norvegų kalbos vertė Eleonora Strazdienė

VAIDINA:

Pagyvenusi moteris – Vilija Paleckaitė
Pagyvenusios moters draugė – Virginija Jakštaitė
Moteris jaunystėje – Viktorija Krivickaitė, Monika Šaltytė
Moters draugė jaunystėje – Danguolė Petraitytė
Aslė – Mindaugas Jurevičius
Draugės vyras – Aurimas Pintulis

Reklama

POST Kryžkelė 2016 m.

PropagandaPOST Kryžkelė / Propaganda, MENAS, laisvė: propaganda mene, menas propagandoje.

Vieta: Gubernijos alaus bravoro rūsiai
Data: 2016 m. gegužės 13 d.
Kaina: nemokamai

Kai gūglės paklausiau, ką gi ji žino apie šių metų POST Kryžkelę, ji, neskaitant kelių pranešimų apie būsimą renginį, nežinojo beveik nieko.  „Ar man vienam atrodo, kad jeigu šiomis dienomis vienu metu kalafiorų kaina pakiltų iki 15 eurų, Birutė išleistų haiku dvitomį, o Paksas ištekėtų už Gražulio, to niekas nepastebėtų?“ paklausė vienas prozininkas savo feisbuko paskyroje…

Informacijos trūkumas labai ir nenustebino, tuo labiau, kad renginys buvo apie propagandą mene, o ne medijose. Ir pati diskusija įdomi tikriausiai ne kiekvienam (bet juk aktuali!); nelabai suprantantiems, apie ką čia kas diskutuos, susigaudyti padėjo Birutė Salatkienė ir Gintautas Mažeikis. Pastarasis tikriausiai sugebėtų suprantamai ir įdomiai papasakoti apie bet ką ir bet kokiai auditorijai.

Renginys vyko labai nestandartinėje aplinkoje – autentiškuose alaus gamyklos rūsiuose, tikriausiai pačioje istoriškiausioje Šiaulių vietoje. Jau vien ką reiškia tos vietos aura, o dar tinkami vaizdai ir gera muzika. Tiesiog daug daug teigiamų įspūdžių vienu metu.

Informacija feisbuke: čia

 

Pedro Lenz. Čia aš varatarius.

VaratariusVieta: Šiaulių dailės galerija
Data: 2016 m. balandžio 15 d.
Kaina: nemokamai

Jo, jo, pasaka, maladiec, Varatariau, da žmona auksine, vaikiška kėdute mašinoj, sodyba prie ežeriuka, metinis fitnesa abonements, tu supranti, ką tu čia neši, Varatariau? Kaip tau atroda, kas tu per čiuvaks? Gal tau atroda, ka tu čia naujas švarus žmogus, Paulius iš Damaska a kažkas tokia, ane? Nusileisk biški.

Chm…. prisimenu, kai tik baigėm vidurinę, keletas klasiokų išvažiavo į Vilnių (Londons da nebuva madoj). Ir kaip juokingai jie kalbėdava grįžę. Tarsi būtų nebe jie. Po to ir aš pati, kalbėdama su nepažįstamais, ar mažai pažįstamais, visada stengiaus kalbėt taisyklingai. Ne šiaulietiškai. Tarsi būčiau nebe aš. Tarsi būtų gėda (i buva).

Šis spektaklis – skaityms man buva tikras vauu… Ne todėl, kad po jo aš jau visiškai nebesuku galvos, ką apie mano šiaulietišką šnektą pagalvos koks nors prašalaitis (biški užtruka, ane?). Ar kad tokia kalba kažkam asocijuojas su Pilypuku (na, tai jau jų mentaliteta problemas). Vau buva dėl pačio reiškinio, dėl to, kad kažkas atrada kažkokį tekstą, kurį sugalvoja išverst būtent šiaulietiška šnekta, o dar kažkas visa tai padarė renginiu. Įdomiu. Tikrai vertu pamatyt.

Iš tikrųjų, tai aš nežinojau, kas yr varatarius. Tikrai. Iš tikrųjų, kaip tam spektaklyj aš nesu niekada kalbėjus. Iš iš tikrųjų, man i istorija pasirodė šiek tiek per daug pilypukiška. Bet aplinka, netikėtumai, neprofesionalūs aktoriai, kurie profesionaliai išlaika dėmesį, tikrai buvo vau. Kažkas tokio…

Apie įspūdžius būtų galima rašyt ir rašyt. Kodėl buva pasirinkta versti būtent šiaulietiška, kodėl buva nuspręsta kviesti neprofesionalus, kaip sugeb katalikiškos progimnazijos direktorius persikūnyt į tokią rolę? Net kelias. jei jis net nėr profesionals? Kaip vaidina jauniausias aktorius – gimnazists iš Didžvario… Bet jis ten net nevaidin, jam viskas kažkaip natūraliai gaunas… Jokios vaidybos. Kaip? Kodėl? A?

Būtinai reiks perskaityt i knygą.

Režisuoj: ANTANAS GLUSKINAS

Vaidin: MONIKA GEŠTAUTAITĖ, DONATAS JOKŪBAITIS, KORNELIJUS STUČKUS, KĘSTUTIS ŠALTIS.

i da:
Kostiumų dailininkė: GABRIELĖ JANUŠKEVIČIŪTĖ
Muzika BIX:
Teksts: PEDRO LENZ
Vertims šiaulietiškai: RIMANTAS KMITA, MARKUS RODUNER
Organizuoj: Istartas
Rem‘: Kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių universiteto biblioteka.
Daugiau krūva info feisbuke

Liuba Nazarenko. Romansų vakaras.

Nazarenko_RomansaiVieta: Šiaulių Chaimo Frenkelio vila
Data: 2016 m. kovo 24 d.
Kaina: 10,00 Eur (0;0).

Va taip, niekada nesakyk niekada, vadinasi. Neatvažiavo seneliai į Šiaulius, atvažiavo Liuba. Ir bardai.lt pasistengė nors šiek tiek sumažinti mano liūdesį dėl nepamatytų senelių. Taip ir atsidūriau romansų vakare.

Ką aš žinau… Yra gerai, kai nieko nesitiki. Dažniausiai tuomet yra gražu. Jauki aplinka, atsipalaidavę žiūrovai, nedrąsiai, o vėliau vis drąsiau niūniuojantys su atlikėja mylimus romansus. O ir pats koncertas – nuo pradžių, nuo seniausių, rusiškų, iki ne tokių senų, lietuviškų, kiekvienam žinomų. Ir kaip nuostabu buvo girdėti vienodai gražiai dainuojant, tiek rusiškai, tiek lietuviškai. Ir kaip gerai, kuomet rusų, rusiškas asocijuojasi tiktai su kultūra.

Netikėta ir labai šaunu.