VERONESI, Sandro. Tu ir esi kolibris [romanas]. Iš italų kalbos vertė Lina Gaučytė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2021. 332 p.
Turėtų būti žinoma – nors taip ir nėra – kad santykiai tarp žmonių kartą ir visiems laikams nulemiami pačioje pradžioje. Taigi, norint iš anksto sužinoti, kaip viskas bagisis, pakanka pažiūrėti, kaip prasidėjo.
Pirmas sakinys: Galima sakyti, Romos Triesto kvartalas yra šios istorijos centras, nors pati istorija turi daugybę kitų centrų.
Štai ir paskutinė metų knyga. Puiki, labai patiko. Įdomiausia, kad po dviejų mėnesių siužeto beveik neatsimenu. Galėčiau skaityti iš naujo. Ir tikrai norisi.
Na bet pabandom. Gydytojas Markas Karera, oftalmologijos specialistas. Tai jo, jo mylimųjų, artimųjų, šeimos istorija. Jų ne tiek ir daug. Nes ir nereikia. Įvykių siužete tiek, kiek jų gali būti per visą vieno žmogaus gyvenimą, bet ir ne jie svarbiausi. Svarbiausia šioje knygoje jausmai ir emocijos. Svarbiausia, kad apie tuos jausmus ir emocijas tiek ir taip gerai prirašyta. Paprastai ir labai, labai realiai.
Pasakojimas gražus, sudarytas tarsi iš atskirų istorijų, atskirų Marko gyvenimo tarpsnių. Reikia perskaityti visą knygą, kad pamatytum visumą. Ir reikia būti tikrai geram rašytojui, kad ta visuma sujudintų emocijas, sukeltų atodūsius, būtų nebanali ir neholivudinė, o tiesiog… ech… toks jau tas gyvenimas.
Paprasta, graži, keista, nuoširdi, emocionali knyga. Pabaigoje apsiverkiau.
Juodu nebuvo sukurti vienas kitam. Tiesą sakant, nė vienas nesam sukurtas kam nors kitam, o tokie žmonės kaip Marina Molitor nėra sukurti net patys sau. Ji tik ieškojo prieglobsčio, diskurso, kad dar kurį laiką galėtų eiti pirmyn; jis ieškojo nei daug, nei mažai – laimės. Tiesa, ji jam visada melavo, ir tai blogai, labai blogai, nes melas yra vėžys ir jis plinta, įsišaknija, susimaišo su tais audiniais, kuriuose plinta, – tačiau jis elgėsi dar blogiau: jis ja tikėjo.
kaskaityti.lt 