Ruth Hogan. Pamestų daiktų saugotojas.

HOGAN, Ruth. Pamestų daiktų saugotojas [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Giedrė Tartėnienė. Vilnius: Balto, 2018. 320 p.

Bėgant metams jis pripildė savo stalčius ir lentynas kitų žmonių gyvenimo detalių, ir kažkaip jos pradėjo lopyti savąjį, taip žiauriai sumaitotą, ir vėl jį padarė vientisą.

Pirmas sakinys: Čarlzas Bramvelas Broklis vienas be bilieto vyko 14.42 traukiniu nuo Londono tilto į Braitoną.

Visiškai atsitiktinis skaitinys. Tarp vienos, kitos knygos žiūrėk, vis įlenda toks netikėtumas.

Nors koks čia netikėtumas. Visiškai paprasta istorija apie.. žmonių gyvenimus. Tokia, kaip ir visos istorijos. Skaitai, ir taip jautru, ir gera. O va perskaitei, žiūrėk ir nebėra ką pasakyti. Knyga ir tiek.

Tai šiek tiek siužeto. Vienas garsus rašytojas, anksti netekęs savo gyvenimo meilės, gyvena šiek tiek asketišką gyvenimą ir daugiausia laiko praleidžia užsidaręs savo darbo kambaryje. Jo padėjėjai Lorai sunkus gyvenimo periodas, bet Antonio Perdiu namai ją gelbsti. Čia ji randa ramybę ir užuovėją. Tuoj tuoj likimas ims ir susiklostys taip, kad Lorai teks praverti tas paslaptingo darbo kambario duris ir įgyvendinti jai patikėtą užduotį.

O užduotis – tikras iššūkis. Štai čia ir visas knygos grožis – pamesti daiktai. Tiksliau – jų istorijos. Ką slepia pamesta dėlionė, plaukų gumytė, skėtis, puodelis? O pakabukas, kurio tikrai nederėjo pamesti? Ir kaip su visu tuo dera vieno leidėjo ir jo geriausios draugės Eunikės istorija?

O dera gražiai. Galbūt tie standartiniai šabloniški epizodai ir šiek tiek erzina, bet juos į šoną nustumia tas paprastas nuoširdumas. Paprastos, gal net banalokos, bet nuoširdžios istorijos. Kurias skaityti tiesiog gera.

Savaitgaliui. Romantikams.