
STONEX, Emma. Žibintininkai [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė – Bernotienė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2022. 346 p.
Horizontu artėja plunksniniai debesys. Vėjelis pasidaro gaivesnis, pakeičia kryptį, suplaka baltas keteras šokinėjančioms bangoms. Atrodo, kad tų prižiūrėtojų čia nė nebūta. Arba taip, arba jie pakilo į viršų ir tiesiog išskrido.
Pirmas sakinys: Džoris atitraukia užuolaidas, diena šviesi, pilka, radijas groja girdėtą dainą.
Vieną dieną iš švyturio dingsta trys jo prižiūrėtojai. Istorija nutiko iš tikrųjų, bet knygoje jokių autentiškumų nebus. Viskas nuo pradžios iki pabaigos – grožinė išmonė.
Tikriausiai buvo viena iš laukiamiausių ir labiausiai intrigavusių leidyklos naujienų. Pavadinimu. Siužetu. Personažais. Galvoje jau kuriasi įvairios versijos, paslaptys, neįmanomi ir įmanomi scenarijai. Įsivaizduokite, trys vyrai mėnesiui ar ilgiau lieka budėti švyturyje. Uždara, maža erdvė. Kasdienė rutina. Vis tas pats, niekur nepabėgsi. Darbas reikalauja ištvermės: ir fizinės, ir psichologinės. O jei visos trijulės charakteriai išskirtiniai? O patirtys?
Bet be tų trijų vyrukų yra dar ir jų artimieji. Vieno iš jų žmona ir pasakos visą istoriją. Šokas, gedulas, susitaikymas. Ir kur kas ilgiau – pažintis, meilė, laimės, nelaimės, kasdienio gyvenimo išbandymai…
Tai kas gi ten tame švyturyje nutiko? Kur dingo vyrukai? Ne, Erkiulis Puaro neatvažiuos ir situacijos neišnarplios. Ir ne, tai ne detektyvas. Užteks ir geros moteriškos intuicijos. Gal dar gyvenimiškos patirties.
Mistika pabaigoje gerokai išblėso, į galvą lendą mintys, kad paslapčių nebūna, viskas anksčiau ar vėliau randa savo paaiškinimą. Kiekvienas klausimas anksčiau ar vėliau turės atsakymą. Šioje istorijoje atsakymai pernelyg gyvenimiški. Šiek tiek gaila. Nors, kaip pagalvoji, net tame mūsų kasdieniniame gyvenime mistikos užtektinai. Belieka tik nesusipainioti.