KEANE, Mary Beth. Prašyk dar kartą [romanas]. Iš anglų kalbos vertė Eglė Naujokaitytė. Vilnius: Baltų lankų leidyba, 2022. 448 p.
– Esmė ta, kad ji serga, Keite.
Pirmas sakinys: Frensis Glisonas, aukštas ir lieknas, vilkėdamas savo blankiai melsvą policininko uniformą, žengė į pavėsį, metamą didžiulio pastato, kuriame buvo įsikūrusi Keturiasdešimt pirmoji nuovada.
Rašytoja, kuri mėgsta rašyti apie ligas. Ar mėgstu apie ligas skaityti? Nelabai. Nors Šiltinė tikrai labai patiko. To ir užteko, kad Prašyk dar kartą iš karto atsidurtų mano rankose.
Istorija, vykstanti praeito šimtmečio antroje pusėje pasakoja apie dvi šeimas, kurias jungia keli labai prieštaringi saitai. Tai meilė ir vieno šeimos nario sunki liga.
Su meile viskas gerai. Neišskiriami draugai, kurie auga ir žaidžia kartu, ir kurių meilė gimsta taip pamažu, pamažu…. Su liga ne viskas gerai, nes atsitinka tokių dalykų, kurie jaunųjų meilei pateikia tokių išbandymų, kurių geriau nepatirti.
Kiek gali išlaikyti meilė? Kai net ištikus didžiulėms negandoms, negali nustoti galvoti apie mylimą žmogų. Kai net tvyrant didžiulei įtampai tarp šeimų, negali liepti sau nemylėti, negali pamiršti, negali ištrinti. Esi bejėgis.
Kiek dar gali išlaikyti meilė? Kai artimiausias tavo žmogus tave atstumia, neprisileidžia, gal net nemyli, nepastebi, nesirūpina. Kai nesupranti, kas vyksta, galbūt niekas gerai nesupranta. Kiek gali ištverti, kai nežinai, kaip pasielgti, bet negali nustoti mylėjęs?
Tad sakyčiau knyga visai ne apie ligą. O apie meilę. Kasdienę, tikrą, neromantišką, nesaldžią, nepasakišką. Apie skaudžią, tikrą, iškankintą, patyrusią visokių išbandymų.
O knygos apie meilę yra gerai. Patiko, kaip ir Šiltinė.
kaskaityti.lt 